Kaunas. Daug žirgų serga fizinėmis ir psichinėmis ligomis. Vis dažniau konstatuojama, kad šio gyvūno elgesys neprognozuojamas, nesaugus, nors kartu pripažįstama, kad žmogus nebesupranta žirgo, negeba perskaityti jo siunčiamų kūno ir garso signalų. Kokia arklio būsena laikytina nenatūralia?

Į socialinius tinklus įkėlus 40 metų senumo nuotrauką, kurioje arklys aria bulvių lauką, atsirado pasipiktinusių gyvūno išnaudojimu. Ar vagoje „darbą dirbantis“ arklys buvo labiau išnaudojamas negu šiandienis sportinis žirgas, skirtas jodinėti ir uždarytas moderniame, gerai įrengtame žirgyne?

Pakalbėkime apie nenatūralią gyvūno būseną – tiek fizinę, tiek psichinę, kurią nulėmė nenatūralios sąlygos, į kurias pateko šiandienis žirgas: boksai, maniežai, tvartai, darbo (sporto), poilsio režimai, kontaktas su žmonėmis, šėrimas, socialinis bendravimas ir kt.

Paradoksas, tačiau tobulėjant technologijoms, gyvūnų laikymo, šėrimo sąlygoms, daugėjant žinių apie arklio poreikius, gyvūno elgesys, jo fizinė būklė prastėja.

Šiuolaikinių arklių sveikatos problemos

Arkliai šiuolaikinėje visuomenėje atlieka įvairius vaidmenis, ir tik nedaugelis jų, jei tokių iš viso yra, iš tiesų atspindi natūralią būseną, t. y. gyvenimą įprastoje aplinkoje.

Su nenatūralios aplinkos poveikio padariniais susijusios kai kurios arklių sveikatos problemos. Šiuolaikiniai arkliai išsivystė kaip lygumų gyventojai, per dieną nueidavę iki 80 km.

Ganydavosi lėtai, ilgai, nuolat judėdami, trumpai ilsėdamiesi. Arkliai labai motyvuoti judėti, nebūtinai dideliu greičiu, tačiau tam tikrą atstumą. Tad galime kelti klausimą, ar šiandien žirgas nueina bent 50 km? Ar tik keletą? Ir tai turbūt tik tas 2–3 prajodinėjimo valandas, kai ant jo sėdi raitelis.

Iš dalies problema gali tapti ir šėrimas vienoje vietoje, nes tai mažina gyvūno motyvaciją. Turime pripažinti, jog laukinėje gamtoje arkliai savo noru neitų į mažą, uždarą patalpą, o rinktųsi atviras erdves.

Kai žirgas uždarytas garde, jo judėjimas beveik lygus nuliui, o socialinis gyvenimas vyksta tik per langelį.

Šiuo metu daug kur naudojamos ilgai trunkančio pašaro ėdimo ir pešimo iš tinklinių maišų technologijos, tačiau ar tai gali atstoti natūralų ganymąsi judant?

Arklių uždarymas ir izoliavimas gali pakenkti fizinei ir psichinei sveikatai; tai rodo ištinusios kojos, sustingimas, judėjimo stereotipija ir panašūs sveikatos sutrikimai.

Nors treniruotės ar žirgo išvedimai iš tvarto pagerina fizinę būseną, tai jokiu būdu nepakeičia laiko, praleisto lauke, nes neatstoja socialinių santykių, natūralaus judėjimo, aplinkos tyrinėjimo, mitybos poreikių.

Niekada žirgo mankštinimas, kai jį prajodinėja raitelis, nors ir dukart per dieną, neatstos natūralaus jo poreikio laisvai judėti ir bendrauti su savo socialine grupe.

Laikymas arklidėse turi dar vieną neigiamą padarinį, dėl kurio suserga iki 50 proc. arklių – tai kvėpavimo takų ligos.

Arklio kvėpavimo sistema išsivysčiusi pagal jo prigimtį, kai jis didžiąją dienos dalį praleidžia lauke nuleidęs galvą. Bet šiandieninis gyvūnas laikomas uždaroje patalpoje, kurioje neišvengiamai susidaro dulkių.

Pašarai dažnai dedami virš žemės, ir nors dauguma savininkų žino, kaip svarbu užtikrinti gerą gryno oro cirkuliaciją arklidėse ir tiekti nedulkėtus šiaudus bei šieną, arklių kvėpavimo takų sutrikimų gerokai sumažėtų, jeigu jie būtų kuo ilgiau laikomi aplinkoje, panašioje į natūralią.

Suomijos mokslininkai Markku Saastamoinen (Markas Sastamoinenas), Susanna Särkijärvi (Suzana Sarkijarvi) ir Seppo Hyyppä (Sepas Hypa) tyrime „Arklių ir darbuotojų kvėpavimo takų rizikos mažinimas“ skelbia, kad kvėpavimo takų ligomis gali susirgti ir žirgynuose dažnai besilankantys žmonės.

Sveikatos sutrikimų priežastys dažniausiai būna susijusios su per didele oro dulkių, pelėsių, virusų, bakterijų, sporų, aeroalergenų ir endotoksinų, kurie dažniausiai atsiranda iš pakratų ir pašarų, koncentracija.

Plačiau apie arklių prigimtines savybes, šėrimą ir socialinį elgesį skaitykite čia.