Sausra – taikomų technologijų išbandymas
2019-04-26
Kai kuriuose laukuose rapsai jau yra pasiekę butonizacijos tarpsnį (BBCH 50-55)

Kaunas. Situacija dėl sausros didesnėje šalies dalyje dar nėra kritiška – žiemkenčiai drastiškų sausros padarinių dar nejaučia. Ypač tai galioja vertinant rapsų pasėlius – giliau prasiskverbusios rapsų šaknys sugeba gauti drėgmės iš gilesnių dirvos sluoksnių.

Vasarinius augalus dauguma žemdirbių irgi spėjo pasėti į optimalaus drėgnumo žemę. Jei artimiausiomis dienomis palis, nerimas dėl jų turėtų išsisklaidyti.

LAMMC Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas Virginijus Feiza nuramina, kad gilesniuose dirvožemio sluoksniuose drėgmės dar yra. Tiesa, jis apibendrina tik Dotnuvos apylinkėse surinktus duomenis.

LYTAGRA 19 07 04 mob

„Sausas yra viršutinis, 0–10 cm sluoksnis, čia drėgmės yra 10 procentų. Gilesniuose sluoksniuose krizės dar nėra: drėgmės čia dar yra apie 13–15 procentų. Žiemkenčių ir žieminių rapsų šaknys tą drėgmę paima. Augalai vidudienį nevysta ir vizualiai vytimo požymių nerodo“, – sako V. Feiza.

Gal verta pasimokyti iš ukrainiečių

Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Garuckas neslepia, kad kasdien žvalgosi į dangų ir meldžia lietaus. Kartu jis pabrėžia, kad žemdirbiai jau turi pratintis prie sausringų pavasarių ir pamiršti posakį, kad Lietuva yra lietaus šalis. Pasak ūkininko, pirmiausia visi žemdirbiai turėtų analizuoti savo veiksmus: ką aš galiu padaryti, kad prisitaikyčiau prie besikeičiančių sąlygų.

„Pasižiūrėkime į Ukrainą – štai ten žemdirbiai nuolat dirba pavasarinės sausros sąlygomis, vis tik derliais paprastai nesiskundžia. Kodėl? Todėl kad moka taupyti drėgmę dirvožemyje. Viskas pasiekiama tinkamomis žemės dirbimo technologijomis. Pavyzdžiui, Ukrainoje prieš žiemą laukai specialiai suvagojami, kad užsilaikytų sniegas ir kauptųsi drėgmė pavasarį“, – sako R. Garuckas.

Ūkininkas pastebi, kad ir chemizuoti ūkiai dabar vis dažniau taiko akėjimą, kuris anksčiau būdavo būdingas ekologinės gamybos ūkiams. Prasidėjus vegetacijai, verta nuakėti žieminių kviečių pasėlius – taip suardoma pluta ir užkertamas kelias vandeniui išgaruoti. Būtina vengti pernelyg ankstyvų tręšimų į per šaltą dirvą – augalai apsinuodija ir pradeda geltonuoti.

„Yra dvi sąvokos – sėklos daigumas ir lauko daigumas. Pastarasis labai didele dalimi priklauso nuo ūkininko, nuo jo taikomų žemės dirbimo technologijų. Žinoma, negalima atmesti ir gamtos sąlygų įtakos. Jei pagal vienus metus būtų galima parašyti agronomijos žinyną, tai būtų labai nuobodu“, – patikina ūkininkas Rimantas Garuckas

„Kažkada, kai dirbau ūkyje, labai gerai būdavo baigti vasarinių augalų sėją gegužės 9 dieną, o būdavo, kad ir birželio 1 d. dar sėdavome. Paskui vasarojaus sėjos laikas paankstėjo iki balandžio 21–25 d., o šiemet sėti pradėjome balandžio 4 d.“, – akivaizdžias sėjos ankstėjimo tendencijas pastebi R. Garuckas ir sako, kad žemdirbiai nuolat turi būti pasirengę pokyčiams.

Dzūkijoje gąsdina smėlio audros

Trakų rajone ūkininkaujantis jaunas ūkininkas Kęstutis Abucevičius sako, kad nerimo žvelgiant į laukus jau yra. „Tie pasėliai, kur buvo sėta tiesiai į ražienas, dar laikosi, ten drėgmės dar kaip ir netrūksta. O kur buvo arta, jau matosi, kad augalai pradeda džiūti“, – sako K. Abucevičius.

Trakų rajone ūkininkaujantis Kęstutis Abucevičius sako, kad šį sausringą pavasarį geriau atrodo tiesiai į ražienas sėti pasėliai, nes ten dirvoje išsaugota daugiau drėgmės

Šį trečiadienį jis baigė vasarinių augalų sėją. Avižos, kurias pasėjo prieš 2,5 savaitės, jau sudygusios, tačiau dirva šaknelių zonoje visiškai sausa. „Mūsų apylinkėse lengvos žemės, jos labai greitai išdžiūva. Kai sėjau avižas, dirvos drėgmė dar buvo optimali, tačiau prieš pora dienų sėjant vasarinius kvietrugius žemė jau buvo tokia sausa, kad net kilo abejonių, ar verta sėti, o gal geriau palaukti lietaus“, – pasakoja ūkininkas.

Lietuvos agronomų sąjungos narė varėniškė Rūta Čenulevičienė sako, kad Dzūkijoje padėtis kritinė. „Štai ir dabar žiūriu pro langą – laukuose siautėja tokios smėlio audros, kad kaimynų sodybos nematyti. Pas mus šiek tiek palijo Velykų naktį, bet lietus buvo toks menkas, o žemė tokia ištroškusi vandens, kad iš ryto drėgmės faktiškai jau nebesijautė“, – pasakoja R. Česnulevičienė.

Vėjas lengvesnėse smėlingose dirvose kelia tikras smėlio audras ir nuokalnėse tiesiog supusto kopas, palaidodamas viltį sulaukti sudygstančio vasarojaus

Ji priduria, kad dzūkai vis dar tikisi sulaukti lietaus artimiausiomis dienomis. Gerai, kad grikiai, vieni iš svarbiausių augalų dzūkiškose žemėse, dar nesėti – juos paprastai žemdirbiai sėja gegužės viduryje. Iki to laiko tikimasi, kad lietūs palaistys laukus.

Kviečių tarpsnis – nuo pilno krūmijimosi iki pirmojo bamblio pasirodymo (BBCH 29-31). Augalams gavus drėgmės, iš karto prasidėtų spartus augimas

Gavę šilumos, žieminiai rapsai sparčiai šoko į viršų ir jau yra beveik pasiekę butonizacijos tarpsnį

Gelsta žieminių kviečių lapai, nes dėl sausros augalai nepasisavina kalio

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai