Purškimas: geriau mažomis porcijomis, negu iš karto galinga bomba
2019-04-23

Kaunas. Konsultantai pažymi, kad ūkininkai turi vis daugiau žinių, bet klaidų purškiant vis dar neišvengia.

Purkštuvas yra viena daugiausiai dirbančių žemės ūkio mašinų, nuo kurio darbo kokybės didele dalimi priklauso derlius. Deja, klaidų purškiant vis dar neišvengiame: per greitas lėkimas laukais, darbinio tirpalo ruošimas iš bet kokio rūgštumo vandens, prastas bako išplovimas, piktnaudžiavimas daugiakomponenčiais mišiniais.

Agronomines konsultacijas teikiančios įmonės vadovas Ernestas Petrauskas sako, kad pirmoji didžioji ūkininkų klaida – nekreipti dėmesio į purškimo greitį. Nors žino, kad negalima su purkštuvu važiuoti greičiau kaip 10–12 km/val., važiuoja ir 30 km/val., ir dar greičiau. Kodėl pavojingas per didelis važiavimo greitis?

Vaderstad 12 05

„Dažniausiai naudojami inžektoriniai purkštuvai, kurių purkštukai gerai veikia esant iki 3 barų slėgiui. Išpurškiant didelis lašas, kurio viduje yra puta (oro burbuliukai), pataiko į lapą, burbuliukai sprogsta ir taip tolygiai užsidengia didelis plotas. Kai purkštuvas važiuoja greičiau kaip 12 km/val., slėgis padidėja iki 4, 5 ar 6 barų, dingsta putos ir tas lašas lieka tiesiog didelis lašas, kuris nukrenta ir nuvarva nuo augalo. Viskas, kokybės nebėra“, – sako E. Petrauskas.

Jis priduria, kad ruošiant tirpalą, būtina naudoti lipniąją medžiagą, nes kai kurie augalai, tarkime, žirniai yra su smulkučiais plaukeliais, ir purškalas nuo jo lengvai nuteka.

Antras reikšmingas dalykas – vandens pH, jis turi būti 6–6,5. Jei ruošiant darbinį tirpalą dedama boro, tai pH iš karto šauna iki 9. Jei naudojamas vanduo iš paprasto tvenkinio, ten paprastai birželio mėnesį pH yra daugiau kaip 8. Nei herbicidai, nei fungicidai, nei insekticidai neveikia tokio rūgštumo tirpale.

„Ūkininkui būtina įsigyti kokybišką pH matuoklį – ne pigias popierines juosteles, bet gerą patikimą prietaisą“, – pabrėžia agronomas Ernestas Petrauskas

Trečia dažnai daroma klaida – tinkamai neišplaunamas purkštuvas. Neišplovimo padariniai labai aiškiai matyti – tame lauko kampe, nuo kurio pradėta purkšti, augalai net spalvą pakeičia. Bet plika akimi žmogus mato tik stiprius pažeidimus (nuo 30 proc.), o jei pažeidimas silpnesnis, jo vizualiai net nematyti, tačiau augalas lieka apnuodytas ir derlius būna mažesnis. Būtina naudoti specialias priemones purkštuvams plauti.

Rapsų laukas pernai Šiaurės Lietuvoje: purkštuvas buvo blogai išplautas po kviečių purškimo fungicidu

Po pupų purškimo herbicidais prastai išplautu purkštuvu buvo nupurkšti rapsai. Nuotrauka daryta pernai Suvalkijoje, Šakių rajone

Pigi iš Kinijos įsigyta chemija – irgi didžiulė problema. Kaip ir daugiakomponenčiai mišiniai, kuriais jokiu būdu negalima piktnaudžiauti. Pasak E. Petrausko, geriausia, kai ūkininkas su purkštuvu į laukus važiuoja kas savaitę (purškimai taip intensyviai daromi du mėnesius – balandį ir gegužę, birželiui lieka tik kokie du purškimai iki javų žydėjimo). Tada nereikia stengtis sugrūsti vienu metu daugybės veikliųjų medžiagų – aišku, iš pirmo žvilgsnio taip atrodo taupiau, bet galutinis rezultatas gali būti nuviliantis.

„Purškiant kas savaitę, išeina ekonomiškiau, aiškesnės būna orų prognozės, sunaudojama mažiau chemijos. Mažiau žalojamas ir augalas – juk yra skirtumas, ar jis chemijos gauna mažomis porcijomis, ar iš karto galingą bombą“, – paaiškina E. Petrauskas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate žemdirbių protesto akcijas (kryžių statymo, traktorių važiavimo ir kt.)?
Orai