Produktyviausia šalyje pieninė banda klausosi radijo
2014-05-16

Telšiai. Efektyviausiu Lietuvoje pripažinto pieno ūkio savininkė Ieva Stanienė įsitikinusi, kad karvių produktyvumas tik dešimtadaliu priklauso nuo genetikos, o labiausiai, anot senovės posakio, priklauso nuo to, kas karvei ant liežuvio (t. y. nuo šėrimo) ir laikymo sąlygų.

Sarakų kaimo ūkininkė valdo 86 karvių ūkį. Iš vienos karvės 2013 metais primelžė 12 441 kg ir „Žemaitijos pienui" pardavė daugiau kaip 1 mln. kg pieno. Primilžis beveik du kartus viršija šalis vidurkį - Žemės ūkio informacijos ir verslo centro duomenimis, 2013 m. šalies pieno primilžio iš vienos karvės vidurkis per kontrolinius metus sudaro 6 766 kg.

Plėtros ir informacijos centras ne pirmi metai vertina šalies ūkininkų, žemės ūkio bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių pasiektus pieno gamybos rodiklius. Prieš savaitę Kaune paskelbti „Pienės 2014"  nugalėtojai - efektyviausi ir didžiausi Lietuvos pieno gamintojai.

LYTAGRA 19 07 04 mob

„Lietuvoje yra 34,5 tūkst. pieno gamintojų, į šventę buvo pakviesta 300. Išgirdusi, kad tapau nugalėtoja, kirto per kelius, galvojau, ant scenos neužlipsiu. Šoką išgyvenau dvi dienas ir dabar turbūt dar nepraėjęs", - sako efektyviausia Lietuvos pieno gamintoja pripažinta I. Stanienė.

Ūkininkė bandos nekontroliuoja, jeigu ne šventė, tikriausiai būtų net neskaičiavusi, kiek produkcijos per metus pagamino. I. Stanienė tvirtina, kad sėkmės recepto neturi, tiesiog sąžiningai ir su meile dirba savo darbą. Tačiau laimėjimai, matyt, užprogramuoti jos prigimtyje - penkeri metai iš eilės ūkis gauna apdovanojimus už pieno kokybę, o prieš mėnesį sulaukė „Žemaitijos pieno" įvertinimo už tai, kad išvengia sezoniškumo. Bet kuriuo metų laiku kasdien sugeba parduoti daugiau kaip 2 t pieno.

Telšiškės bandoje vyrauja Olandijos ir Amerikos holšteinai. „Mes, ūkininkai, veislininkystės klausimu dar esame žiopliukai. Norint atsirinkti tinkamą buliaus sėklą, reikia išnagrinėti galybę faktų. Sėdi prie šio darbo keturias penkias dienas, kad net galva pradeda svaigti. Už reproduktoriaus sėklą nepagailiu net 120 Lt, paprastai moku 50-60 Lt, į tas eilutes kataloge, kur kaina 5-10 Lt net nekreipiu dėmesio", - tvirtina ūkininkė.

Dešimt metų savarankiškai ūkininkaujanti moteris neabejoja, kad pieninių gyvulių produktyvumas labiausiai priklauso nuo laikymo sąlygų ir raciono. Karvės laikomos tvartuose, tačiau nepririštos. Guoliavietėse joms patiesti specialūs čiužiniai, patalpoje pritaisyti du masažo šepečiai.

Klausantis nekyla nė menkiausios abejonės, kad moteris - ne veterinarijos specialistė. I. Stanienės žodžiais, žinios ir patirtis ateina bedirbant, o ne iš vadovėlių.

„Anksčiau karvutės gulėdavo ant betono, besikeldamos neretai iki kraujo nusibrozdydavo kelius, graudu būdavo žiūrėti. Užtenka atsistoti ant čiužio ir jauti, kad jis patogus. Jeigu žmogui gerai, gerai ir gyvuliui", - sako konservatoriją baigusi pedagogė. - Neseniai pakeitėme girdyklas. Netrukus po „Pienės 2014" apdovanojimų tvarte paleidome muziką, karvės klausosi radijo. Tai dovana už produktyvumą. Karvės iš tikrųjų klausosi, prieina arčiau, pradeda ausis judinti. Net juokas ima bežiūrint."

Ūkio savininkė reikalauja iš melžėjų su karvėmis elgtis kaip su žmogum - negąsdinti, nemušti. „Įžengęs į tvartą iš karto matai, kaip elgiamasi su gyvuliais. Jei jie nėra ujami, prieina artyn, ciekavijasi. Jei žmogus žiaurus su gyvuliais, jie jam pasirodžius traukiasi, parodydami, kad bijo", - žemaitiškai porina Ieva.

200 ha nuosavos žemės turinti ūkininkė sėja javų, kukurūzų gyvulių pašarams, nemažą dalį plotų skiria ganykloms ir pievoms. Produktyviausios bandos racioną sudaro kukurūzų silosas, šienainis, cukriniai runkeliai, sojos, rapsas, baltyminiai priedai. Piendavėms pamaloninti vis parūpina naujausių priedų, nuolat tiria pašarų kokybę.

Optimistiškai į gyvenimą žvelgiančios telšiškės nuotaiką drumsčia tik pieno kaina, kuri nuo vasario iki šios dienos sumažėjo 26 ct už kilogramą. „Kai pieno kaina krenta motyvuotai, apmaudas nekyla. Suprantu, kad pernai Rusijos atsisakymas įsileisti lietuviškus pieno produktus turėjo įtakos. Tačiau dabar Rusijos rinka vėl atvira, tiesa, šiek tiek krito rublio kursas. Bet ūkininkams pakilo pašarų kaina. Jei kalbama, kad žemdirbiai ir perdirbėjai - partneriai, tai pastarieji turėtų atsižvelgti ir pasidalyti naštą. Juk jei nebeliks pieno gamintojų, nebereikės ir perdirbėjų, nesiskaitymas - tai šakos, ant kurios sėdime, kirtimas", - samprotauja moteris.

Efektyviausiai dirbanti Lietuvos pieno gamintoja neketina pati imtis žaliavos perdirbimo. Anot ūkininkės, įrengti patalpas ir įsigyti perdirbimo įrangą - gryni niekai, tai galima padaryti per du ar tris mėnesius. Svarbiausia - logistika ir rasti nišą rinkoje, kuri yra perpildyta.

„Mums, pieno ūkiams svarbu, kad gautume normalią kainą ir nebūtų didelių svyravimų. Žinoma, jų neišvengiama ir užsienyje, tačiau ten kainos kinta ne taip drastiškai, vos keliais centais. Dabar šalies pieno ūkiai negali planuoti ateities, jei neturi savo lėšų, rizikinga imtis modernizavimo net pasinaudojant ES parama. Juk prieš keletą metų yra buvę taip, kad per du mėnesius pieno kaina nuo 1,05 Lt nusirito iki 0,57 Lt. Paėmus banko paskolą gali ir infarktą gauti", - sako I. Stanienė.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai