Paukštynas šeimos jėgomis: darbo daug, pinigų saikingai
2014-04-16

Kauno r. Paukščių augintojai Lina ir Vladas Kochanauskai kantriai tupinėja apie cypsinčius vos savaitės sulaukusius viščiukus, kurių baltumu šviečiančioje fermoje - šeši tūkstančiai. Mažyliams reikia šilumos, kokybiškų pašarų ir kone idealiai švarios aplinkos: tik tuomet galima tikėtis spartaus augimo. Per metus patyrusių paukštininkų rankos išaugina keliasdešimt tūkstančių viščiukų, kalakučiukų, žąsiukų ir ančiukų.

Nors lauke švilpauja vėjai, paukščių fermoje sklinda jauki šiluma. Mažiesiems viščiukams prie pat žemės turi būti 32 laipsniai šilumos. Kalakučiukus reikia laikyti dar keliais laipsniais aukštesnėje temperatūroje. Nuo gegužės augintinių pulkai pasipildys ančiukais ir žąsiukais - pastarieji šilumai mažiau reiklūs.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Tūkstančiai cypsinčių viščiukų reikalauja dėmesio ištisą parą

Sureguliuoti šilumą - labai svarbus darbas, todėl kol paukščiukai maži, ūkio šeimininkai ir dešimt metų ūkyje dirbanti patyrusi darbuotoja beveik neišeidami iš fermos pakaitomis stebi, kaip jaučiasi mažyliai. Lesalus paduoti reikia irgi labai reguliariai, mat jei tik paukščiukai per daug išalksta, jie su tokia jėga veržiasi prie lesyklų, kad gali užtrypti vienas kitą.

Šiluma palaikoma dujiniais, elektriniais ir infraraudonųjų lempų šildytuvais: pirmosiomis dienomis paukščiukas reikia 32 laipsnių šilumos, tad tenka sujungti visus šildytuvus

Per pirmąsias dešimt auginimo dienų „atsisijoja" visi ligoti ar silpni paukščiukai, kitaip tariant, iškrenta visas „brokas". „Pirmiausia paukščiukus reikia aprūpinti šiluma ir gerais lesalais. Be to, visa aplinka turi būti labai švari, išdezinfekuota", - pagrindinius tris mažylių paukščiukų priežiūros kriterijus išvardija ūkininkė. Beje, vos tik gimę viščiukai, kol dar nieko nelesę, yra neįtikėtinai tvirti. Pasak Linos, juo tada gali mesti per stogą - niekas neatsitiks.

Augina tai, ko reikia pirkėjams

Kochanauskai augina čekiškos selekcijos paukščius, kuriuos perka Lenkijoje. Tarp augintinių dominuoja vištaitės, gaidžiukų perka tik kokius 200-300, mat būna pirkėjų, kurie pirkdami pulkelį vištų būtinai nori ir gaidžio. „Esu įsitikinusi, kad, ar būdamos su gaidžiu, ar be gaidžio, vištos padeda lygiai tiek pat kiaušinių. Na, nebent tik joms pačioms linksmiau gyventi turint kavalierių", - šypsosi šeimininkė. Beje, ji yra pastebėjusi, kad kai tvarte yra gaidys, vištų kiaušiniai trumpiau laikosi (greičiau genda).

Kalakutus augina tik sunkiuosius, mėsinius. Iš pradžių laikė senovinius kaimiškus kalakutus, kurie užauga nedideli (iki 5-6 kg), tačiau jų kalakutės yra tikri vaikščiojantys inkubatoriai - puikiai tinka viščiukams ar kitiems paukščiukas perinti. Bet greitai pastebėjo, kad pirkėjams reikia daug mėsos - svarbiausia, kad paukštis greitai priaugtų kuo daugiau svorio. „Pasidavėme rinkai, auginame tai, ko nori pirkėjai. Juk norisi išgyventi, norisi, kad vaikai sotūs būtų", - sako tris atžalas auginantys Lina ir Vladas.

Žiemos derlius: vištaitės pirktos sausio pabaigoje, o dabar jos jau pasirengusios keliauti pas naujus šeimininkus

Pirkėjų norai - patys įvairiausi. Vienas įsitikinęs, kad višta turi būti ruda su juoda uodega - neva tokia pernai labai gerai dėjo kiaušinius. Ir jis ieškos būtent tokių vištų. Kitam reikia vištų su baltomis uodegomis. „Šiaip jos deda visiškai vienodus kiaušinius ir dėslumu nė kiek nesiskiria", - šypsosi Lina.

Stambūs paukščiukų jauniklių užpirkimai būna bent 3 kartus per metus. Iš viso ūkyje per metus „prasisuka" keliasdešimt tūkstančių paukščiukų. Kai kam reikia vos savaitės viščiukų, o kitiems - jau gerokai paaugintų. Paprastai paukščiukai auginami iki 2 mėnesių amžiaus ir tada realizuojami. Per tą laiką jie gauna visas reikalingas vakcinas, įgyja imunitetą, sustiprėja. Tokie paukščiai dažniausiai parduodami prekeiviams, kurie perka urmu ir vėliau paukščiais prekiauja turguose ar važinėdami po kaimus. Daug kaimo žmonių jau žino Kochanauskų ūkį ir atvažiuoja tiesiai pas juos įsigyti paukščių.

Paukščių versle - jau beveik du dešimtmečiai

Kochanauskai augina paukščius jau 19 metų. Vladas buvo baigęs zootechniką, trumpai dirbęs karvių fermos vedėju, tačiau paukštininkystė ir jam, ir žmonai buvo visiškai nauja sritis. Pati pradžia dabar jiems kelia juoką: atsivežė Vladas šimtą vištų ir paleido į daržinę. Jos skraidė kaip pasiutusios, apdergė visą šieną, kol šiaip ne taip pavyko sugaudyti ir parduoti. Paskui sode buvo paleidę 200 žąsų: nespėjo nė apsižiūrėti, kaip neliko nei žolės, nei medelių.

Ūkininkai Lina ir Vladas Kochanauskai paukščių versle sukasi jau 19 metų

Kai Kochanauskai pirko senas kiaulides Panevėžiukyje, galvojo jas padalyti į dvi dalis: pusę skirti versliniam paukščių auginimui, o likusią dalį - dekoratyviniams paukščiams, mat jų auginimas Vladui tai buvo kaip hobis. Bet netrukus visus dekoratyvinius paukščius išpardavė, nes rūpesčių su jais daug, o pelno - mažai.

Kochanauskai augina ne tik vištas, bet ir kalakutus, antis, žąsis. Iš visų paukščių patys lepiausi yra kalakutai, ypač pirmuosius du mėnesius. Kalakučiukams reikia 37 laipsnių šilumos ir labai baltymingų pašarų, o pagrindiniai baltymai - iš sojų, kurios kasmet brangsta.

Skaniausia mėsa - kalakutų, perlinių vištų (pastarųjų mėsa panaši į fazanų) ir ančių. Tačiau antis užauginti labai brangu. Nors jos ne tokios reiklios šilumai kaip kalakutai, tačiau labai daug sulesa: kilogramui mėsos užauginti reikia 5 kilogramų lesalų! Tiesa, antys užauga greitai - dviejų mėnesių jas jau galima pjauti, o štai kalakutams reikia dvigubai daugiau laiko.

Nuo Kalėdų iki sausio vidurio paukštynas ištuštėja, būna pertrauka. Tada prasideda didysis darbas - fermų kapitalinis valymas ir dezinfekavimas. „Svarbiausia yra gerai išplauti patalpas. Jei per grindis tekantį vandenį gali gerti, tai vadinasi gerai išvalyta", - nė kiek nejuokauja Vladas. Plovimo įrangą Kochanauskai nuomojasi. Dar reikia šepečių, vandens ir daug juodo darbo. „Dabar jau įsigudrinome, žinome, kad iš vakaro reikia užmerkti", - paaiškina Lina. Iš vakaro visos grindys užliejamos vandeniu, tada kitą dieną valymo procesas vyksta daug sklandžiau.

Po perkėlimo - stresas

Paukščiai laikomi dviejose fermose - viename mažyliai, kitame - nuo dviejų mėnesių. Iš vienos fermos į kitą jie perkeliami rankomis. Įgudusiems paukštininkams perkelti 6 tūkst. paukščių prireikia 4 gerų valandų. Paukščiai sudedami į dėžes ir su vežimėliais išgabenami į kitas patalpas.

„Perkeldami, žinoma, prisidarome sau darbo. Naujose patalpose vištos patiria stresą, spaudžiasi į krūvą, lipa viena ant kitos. Nesaugant paukščių, jie tiesiog užtrypia vienas kitą", - sako Lina. Po perkėlimo 7-10 dienų kas vakarą tenka paukščius „migdyti". Migdymo procesas ilgokas: šeimininkai atvažiuoja į fermą saulei leidžiantis ir 1,5-2 valandas eina per gardus ir sklaido vištas, neleisdami joms būti 2-3 aukštais - tiesiog ramina, kaip kokius kūdikius. „O ką darysi, tenka taip tupinėti, nes gaila prarasti jau gerokai paaugintus paukščius", - atsidūsta Lina. Vištaitės pradeda dėti kaišinius sulaukusios 4,5 mėnesio, o penkių šešių mėnesių vištos jau yra produktyvios dedeklės.

Lesalai paukščiams ruošiami pačiame ūkyje

Paukščių lesalas - dar vienas svarbus klausimas. Ne vienus metus savo augintinius Kochanauskai lesino Kauno, Marijampolės, Kėdainių ir Kretingos grūdų kombinatuose pagamintais lesalais, tačiau jų kokybe nebuvo patenkinti. Pirmiausia, vištoms, kurios laikomos ant natūralaus kraiko, reikia tam tikrų medžiagų, saugančių nuo kokcidiozės - pavojingos paukščių kritimus sukeliančios ligos.

„Pastebėjome, kad pašarai, kurie ruošiami didiesiems paukštynams, būna aprūpinti visomis reikiamomis medžiagomis, o visiems smulkesniems pirkėjams, matyt, galima supilti bet ką", - su nuoskauda sako paukštininkai. Nusivylę gatava produkcija, dabar jau keleri metai pašarus gamina patys: grūdų perka iš Babtų seniūnijos ūkininkų, didmaišiais atsigabena sojos rupinių ir malūnu-maišykle ruošia lesalus.

Baltas verslas daromas juodu darbu

„Lietuvoje turėti baltą verslą, sąžiningai uždirbti ir mokėti mokesčius yra labai sunku. Taip yra, nėra ko slėpti", - atvirai kalbėti nebijo Lina. Apie pardavimų sėkmę Lina turi savo nuomonę: viskas priklauso nuo kainos - nori greičiau parduoti, nuleisk kainą, nes žmonės visada ieško kur pigiau. „Kai sudedi viską metų gale, tai ir pagalvoji - dirbti ar nedirbti", - prisipažįsta Lina.

Vladas suvokia, kad reikėtų plėstis, bet tam reikia naujų pastatų, o jų nėra. Statyti naują paukštidę reikia didžiulių investicijų. „Dabar labai visi mėgsta tą gražų skaičių - milijoną. Nori naujos paukštidės - turėk milijoną litų", - ironizuoja ūkininkai ir pabrėžia, kad nežada lįsti į paskolas, juolab kad neaišku, ar vaikai norės perimti sunkų tėvų verslą.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokių organizacijų veikla Jūs domitės?
Orai