Nežinia planų negriauna: daržovių reikėjo ir reikės
2014-09-05

Kėdainiai. Rusijai įvedus žemės ūkio ir maisto produktų importo embargą, kai kurie ūkininkai neslepia nerimo, mat nežino kur realizuos derlių. Kėdainių rajone ūkininkaujantys Ilona ir Virgilijus Kuprevičiai (nuotr.)  didesniąją dalį savo išaugintų morkų eksportuodavo į Rusiją. Kokiomis mintimis jie gyvena šiandien?

Ilona ir Virgilijus Kuprevičiai iš viso dirba 200 ha žemės. Sukūrę vieną moderniausių ir pažangiausių daržininkystės ūkių jie morkas ir kopūstus augina maždaug 120 ha plote. „Dalį turimos žemės kasmet duodame dirbti kolegoms ūkininkams grūdininkams. Tokius mainus privalome daryti dėl būtinos sėjomainos", - paaiškina Ilona.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Kilogramo morkų užauginimo I. ir V. Kuprevičių ūkyje savikaina - 36 centai, parduotuvėse šiuo metu morkos parduodamos po 99 centus

Ūkininkai daržovių sodina tiek, kiek sugeba apdirbti ir parduoti. Jau keleri metai morkų sodina kiek daugiau negu 100 ha, o kopūstams lieka apie 20 ha. Dalį užauginto daržovių derliaus Kuprevičiai parduodavo Lietuvoje, o dalį eksportuodavo į Rusiją.

„Jau keleri metai kopūstus parduodavome Lietuvoje, o morkų didžioji pusė iškeliaudavo į Rusiją. Mums toks rusų žingsnis nėra labai didelė staigmena ir baisi grėsmė. Juk rusai mėgsta paerzinti - buvo bandymų uždrausti įvežti bulves, mėsą, pieno produktus. Taigi, toks embargas nėra naujiena. Tik šįkart jis labai didelio masto", - svarsto ūkininkė.

Moteris prisipažino, kad su vyru dažnai pakalba apie neišvengiamas permainas. „Tačiau tikrai nematome jokių tragedijų. Mūsų ūkio morkų Lietuvos pirkėjai gaudavo iki vasario mėnesio. Vadinasi, dabar jų turėsime tautiečiams pasiūlyti iki naujojo derliaus. Žinoma, kad išlaidų daugės, juk ilgesnis bus sandėliavimo laikas", - paaiškina Ilona.

„Lietuvos pirkėjams morkų užteks iki naujojo derliaus“, – sako ūkininkai Kuprevičiai

Kokybiškas sandėliavimas yra brango procedūra. Kuprevičiai turi modernias saugyklas, tačiau vien elektros energijos pirmaisiais sandėliavimo mėnesiais ūkyje sunaudojama už 70 tūkstančių litų. Vien jau dėl to kaskart norisi kuo greičiau išparduoti visą produkciją.

Kuprevičiai neslepia, kad kiek neramu ne tik dėl vidinės konkurencijos (juk visi stengsis kuo operatyviau parduoti daržoves), bet ir dėl kaimynų lenkų daržovių įvežimo. „Artima kaimynystė su lenkais ir taip mums buvo neparanki. Dabar ir jie susidurs su ta pačia problema kaip ir mes. Vadinasi, jų daržovių į mūsų šalį bus įvežama dar daugiau, o galbūt ir pigesnių", - svarsto daržininkai.

Ūkyje statomos pagalbinės stoginės, kur bus laikoma tara

Kol kas Kuprevičiai nedrįsta tiksliai prognozuoti ir būsimo derliaus. Spėja, kad morkų užaugs panašiai kaip ir pernai - ne mažiau kaip po 100 tonų iš hektaro. „Šįmet morkų augintojams koją pakišo sausra. Tačiau rudeniop, kai gamta pasiuntė daugiau drėgmės, morkos tiesiog akyse atsigavo ir pradėjo sparčiai augti", - sakė Ilona.

Pirmąsias morkas Kuprevičiai šįmet pradėjo kasti rugpjūčio 6 dieną. Vėlyvąsias, skirtas saugojimui jie planuoja kasti spalį.

Morkų derliumi ūkininkai taip pat nesiskundžia, tačiau svarsto, ar ateityje auginti Pekino kopūstus, kuriuos jau keleri metai savo ūkyje augindavo kaip antrąjį derlių. Su šiomis lepiomis kopūstinėmis daržovėmis labai daug darbo.

„Jau svarstėme, kad jų reikėtų atsisakyti, tačiau dabartinė situacija neleidžia nieko rimčiau planuoti. Pagyvensim - pamatysim, kaip viskas bus. Tačiau aišku viena: viskas susitvarkys ir nusistovės. Daržovių reikėjo ir reikės. Mes net planų statyti pagalbines stogines, kuriose laikysime būtiną tarą, nesustabdėme", - optimistiškai į ateitį žiūri pažangūs daržininkai.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai