Muzikantai nėrė į žemės ūkį
2013-08-21

Kėdainiai. Lančiūnaviškių Galinių ūkis Kėdainių krašto ūkininkų bendruomenei puikiai pažįstamas. Trijų kartų – senelio Alfonso, sūnaus Vilmanto ir anūko Valentino – triūsu kelių hektarų ūkelis per porą dešimtmečių paverstas moderniu 700 ha ūkiu.

Kur slypi sėkmingo ūkininkavimo sėkmė? Vilmantas Galinis į šį klausimą turi savo atsakymą – privalu būti atviru naujovėms ir nepaliauti mokytis. „Kadangi darbo nebijome, mylime žemę, tai ir ėmėme su tėčiu ūkininkauti keičiantis santvarkoms. Ūkininkaujame jau 20 metų. Abu su tėčiu esame muzikantai, tačiau į naują veiklą nėrėme su dideliu užsidegimu“, – prisipažįsta Vilmantas.

Kėdainių rajono ūkininkas Vilmantas Galinis įsitikinęs, kad privalu būti atviram naujovėms ir nepaliauti mokytis

LYTAGRA 19 07 04 mob

Jis prisipažįsta niekada negalvojantis, kad jau viską išmano. Todėl nuolat lanko seminarus, konferencijas, vyksta pas kolegas tiek Lietuvoje, tiek į užsienį pasisemti patirties. Be to, glaudžiai bendradarbiaujame su savais mokslininkais ir konsultantais.

„Atrodo, dirbame, kaupiame patirtį, tačiau jos niekada nėra per daug. Kasmet atsiranda vis įvairesnių naujovių, tad žengti koja kojon su laikmečiu nėra paprasta“,–sako V. Galinis. Jis nudžiugo, kai prie vyresniųjų nusprendė prisijungti ir sūnus Valentinas. Taip ūkis pasipildė nauja jėga ir sumanymais.

Jau keleri metai Galiniai augina vasarinius ir žieminius kviečius, vasarinius rapsus ir cukrinius runkelius. Pasak V. Galinio, buvo įvairių bandymų bei eksperimentų laukuose, tačiau ūkininkai atsirinko, kas labiausiai patikima, atsparu ir naudinga.

„Ūkininkavimas gana rizikingas verslas. Paprastai ūkininkai žaidžia trejų metų rezultatais. Vienais metais gerai dera vieni augalai, kitais – kiti. Be to, esame priklausomi nuo supirkimo kainų. O ką jau kalbėti apie gamtos kaprizus. Vienodų metų nėra. Pernai užauginome puikius derlius, o šįmet tokių rezultatų tikrai nebus“, – teigia V. Galinis.

Žieminius kviečius, kuriuos augino apie 300 hektarų, Galiniai per savaitę nukūlė iki rugpjūčio vidurio. Tiesa, derliaus mažesnis negu pernai. Pernai kūlė apie devynias tonas, šiemet tikėjosi maždaug aštuonių, bet tenka tenkintis šešiomis iš vieno hektaro.

„Kol kas grūdų neparduodame. Kadangi turime nepertraukiamo ciklo džiovyklą, tai grūdus džioviname ir sandėliuojame. Nesinori grūdų parduoti pigiai. Matysime, gal sulauksime geresnių kainų, tačiau rizikos tame laukime yra“, – ūkininkavimo ypatumais dalijasi lančiūnaviškis.

Galiniai nevengia investuoti į ūkį. Jie penkis kartus pasinaudojo ES parama. „Ne visada pavyksta padaryti tai, ko labiausiai norime. Prioritetu laikome žemės pirkimą, tad daugiausia investicijų pareikalavo būtent žemės įsigijimas. Tačiau antroje vietoje tvirtai laikosi technika. Stengiamės visų padargų turėti bent jau po du, taip netampi priklausomas nuo technikos kaprizų. Nieko nėra blogiau už staigius gedimus, tačiau visi žino, kad negenda tik ta technika, kuri stovi nenaudojama. Su turima technika dirbame tik savo ūkyje, nebent kartais tenka pagelbėti kaimynams kolegoms“, – sako V. Galinis.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai