Basf a1 17 10 23 Basf m1 17 10 23
Ūkis
Mažiausia mineralinio azoto sukaupta dalyje Aukštaitijos ir Pietryčių Lietuvoje
Asociatyvi manoūkis.lt nuotr.

Vilnius. Šį rudenį šalies dirvožemiuose mineralinio azoto sukaupta vidutiniškai, tačiau lyginant atskirus regionus, kiekiai gali gerokai skirtis.

LAMMC ŽI Agrocheminių tyrimų laboratorijoje ištyrus mėginius iš skirtingų šalies vietų paaiškėjo, kad žemės ūkio naudmenose Nmin, dirvožemio 0–60 cm sluoksnyje, šį rudenį sukaupta 57,8 kg/ha, tačiau skirtingose vietovėse kiekiai gali ženkliai skirtis.

Mažesniu mineralinio azoto kiekiu išsiskiria Rytų Lietuva – jo čia nustatyta vidutiniškai 46,5 kg/ha, ir Vakarų Lietuva – 52,9 kg/ha. Gerokai daugiau rasta Vidurio Lietuvoje – 74,0 kg/ha. Šie kiekiai yra didesni nei pernai rudenį, tačiau 3,3 kg/ha mažesni nei Vakarų Lietuvoje, kur rugpjūtį ir spalį iškrito ypatingai didelis kritulių kiekis (atitinkamai 177 ir 122 mm). 

Bioversija 23 09 01 m7

Šių metų vasara ir ruduo buvo šiltesni nei įprastai, o rugsėjį vidutinė mėnesio paros oro temperatūra buvo net rekordiškai aukšta. Tokie orai lėmė intensyvesnę organinių medžiagų mineralizaciją dirvožemyje minėtu laikotarpiu, todėl susikaupė didesnės Nmin atsargos dirvožemyje Rytų ir Vidurio Lietuvoje. Daugiau mineralinio azoto nei šių metų rudenį, nustatyta tik 2014 m.

Dideliu Nmin kiekiu (daugiau 80 kg/ha) išsiskyrė Nemuno žemuma, apimanti didesnę dalį Šakių ir Vilkaviškio rajonų bei Marijampolės savivaldybių. Taip pat daug jo buvo Vidurio Lietuvos žemumoje – Joniškio, Pakruojo, Pasvalio, Biržų ir Panevėžio rajonų dirvožemiuose. Čia Nmin kiekiai didelėje dalyje tirtų dirvožemių sudarė 70–80 kg/ha.

Mineralinio azoto kiekis dirvožemiuose pagal rajonus

Žemės ūkio naudmenose 60–70 kg/ha Nmin nustatyta didesnėje dalyje Akmenės, Šakių, Radviliškio, Kėdainių, Jurbarko, Raseinių, Kauno, Prienų, Kaišiadorių ir Širvintų rajonų. Mažiausiai šį rudenį Nmin rasta Vakarų Aukštaitijos plynaukštėje – Kupiškio, Anykščių ir Ukmergės rajonų dirvožemiuose bei Pietryčių Lietuvos lygumoje – Zarasų, Ignalinos, Švenčionių, Vilniaus, Trakų ir Varėnos savivaldybėse. Nmin kiekiai šio regiono žemės ūkio naudmenose svyravo 30–40 kg/ha ribose ir buvo beveik per pusę mažesni nei Vidurio Lietuvoje.

Šiemet rudenį mineralinio azoto gerokai daugiau nustatyta viršutiniame dirvožemio sluoksnyje: 0–30 cm sluoksnyje – vidutiniškai 37,1 kg/ha, 30–60 cm – 20,7 kg/ha, o 60–90 cm – 13,8 kg/ha. Skirtumas dar ženklesnis Vidurio Lietuvoje – atitinkamai 49,1, 24,9 ir 16,5 kg/ha.

Vis dėlto 0–60 cm sluoksnyje priklausomybė nuo granuliometrinės sudėties buvo mažiau ženkli: smėliuose rasta vidutiniškai 50,3 kg/ha, priesmėliuose ir lengvuose priemoliuose – 58,8, sunkiuose priemoliuose ir moliuose – 60,4 kg/ha.

Mineralinio azoto kiekis žiemkenčių ir žieminių rapsų plotuose pagal rajonus

Vertinant pagal augintus augalus, mažiausiai Nmin nustatyta daugiamečių žolių bei ganyklų plotuose – 34,2 ir po buvusio vasarojaus – 42,0 kg/ha. Daugiau buvo po žiemkenčių – 57,9, kaupiamųjų augalų ir kukurūzų – 67,2 kg/ha. O daugiausiai nustatyta esamuose žiemkenčių bei žieminių rapsų plotuose – 71,7 kg/ha. Pirmą kartą mineralinio azoto kiekis įvertintas ir intensyvias technologijas taikančiuose soduose bei daržuose. Soduose Nmin nustatyta mažiau 30 kg/ha, daržuose šis kiekis buvo gerokai didesnis ir svyravo 80–150 kg/ha ribose.

Nors šį rudenį dirvožemyje Nmin kiekiai nėra maži, tačiau dar laukia ilgas žiemos sezonas. Jei nebus pašalo, o kritulių iškris daug, tai daug nitratinio azoto dirvožemio profiliu išsiplaus gilyn į žemės ūkio augalų šaknims nepasiekiamą gylį. Tyrimai parodė, kad mineraliniame azote nitratinis azotas (N-NO3) 0–30 cm dirvožemio sluoksnyje vidutiniškai sudarė 81,6 %, 30–60 cm sluoksnyje 78,8 %, 60–90 cm – 68,6 %. Tai – dideli kiekiai.

Daugelyje šalies vietovių žiemkenčių bei žieminių rapsų pasėlių būklė yra gera, augalai vešlūs, intensyviai žalios spalvos ir mineralinio azoto jiems pakanka.

Prognozuojant kiek dirvožemyje Nmin bus po žiemos, tikėtina, kad Rytų Lietuvoje jo kiekis nepadidės, nes šaltuoju metų laikotarpiu dirvožemyje augalinių liekanų mineralizacija vyksta lėtai. Tad šiame regione bus labai svarbu pavasarį augalus laiku patręšti azotu, kad ir nedidele norma. Vidurio Lietuvoje ir ten, kur dirvožemyje Nmin susikaupė daugiau, bus svarbu anksti pavasarį atlikti Nmin tyrimus ir įvertinti esamą jo kiekį. 

Parengta: pagal LAMMC inf.
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Ar tenkina išmokų avansai?
Visos apklausos