Mažais žingsneliais tiesioginės sėjos link
2021-01-25

Alytus. Žuvintų kaime, Alytaus rajone, ūkininkaujantis Svajūnas Nevecka su sūnumis Povilu ir Jonu laukų nearia maždaug dvidešimt metų. Šeimos ūkio tikslas – visai atsisakyti žemės dirbimo ir visus augalus sėti tiesiai į ražieną.

Tėviškėje kurti ūkį 1992 m. Svajūnas Nevecka pradėjo nuo 20 ha. Prieš daugiau kaip dešimtmetį ūkininkauti nusprendus sūnui Povilui, po kelerių metų prisidėjus ir jaunėliui Jonui, ūkis išaugo ir sutvirtėjo. Didelė paspirtis technikos parkui išplėsti buvo ES parama. Šiuo metu bendrai šeimos ūkis dirba apie 1 100 ha, maždaug pusė dirbamos žemės yra nuosava.

Plūgo Neveckos jau seniai neturi, o kai kurie laukai neariami apie dvidešimt metų. Svajūnas juokiasi, kad taikyti minimalų žemės dirbimą pradėjo iš tinginystės ir surimtėjęs paaiškina: „Kai kūriausi, nieko iš niekur negavau, viską turėjau pats įsigyti, tai darbo našumas ir sąnaudos buvo aktualu nuo pat pradžių, tai ir paskatino pereiti prie minimalaus dirbimo. Be to, pats, kaip agronomas, mačiau to perspektyvą“.

Dotnuva  21 02 01 + Biomase 21 01 18

Dabar minimalaus dirbimo rezultatais ūkininkai labai džiaugiasi – žemė gyvybinga, joje yra nemažas humuso kiekis, vidurkis siekia 3, kai kuriuose laukuose ir 4 proc. Pasak Svajūno, kai žemė nemaišoma, neapverčiama, gerokai mažesnė ir anglies emisija.

Derina dvi sėjos technologijas

Kitas etapas ūkyje – visai atsisakyti žemės dirbimo ir augalus sėti tiesiai į ražieną. Pirmieji žingsniai jau žengti – bandoma diegti ir derinti dvi žemdirbystės sistemas – juostinę ir tiesioginę sėją, vadinamąsias Strip-till ir No-till technologijas. Jonas pasakoja, kad domėtis juostine sėja paskatino itin šlapi 2017 m., kai sėdami su tradicine sėjamąja labai sutankino dirvą, o galulaukėse pasėlis buvo ypač prastas.

Tad pirmiausia iš bendrovės „DOJUS agro“ išsinuomojo juostinę sėjamąją Claydon, sėjos principui pasiteisinus, vėliau senesnio modelio mašiną įsigijo – naudotą sėjamąją patys parsivežė iš Anglijos. Ūkininkai sako, kad juostinę sėjos mašiną pirko dėl rapsų, nes jiems didelė rizika iššalti, o ruošiant dirvą sąnaudos didžiausios. Nors bandė ja sėti ir kviečius, tačiau rapsams ji pasiteisino labiausiai – derliaus vidurkis pakilo maždaug 30 proc., palyginti su anksčiau ūkyje taikyta rapsų auginimo technologija.

„Reikia pripažinti, kad lig tol nesisekė mums auginti rapsų. Sėjant juostine sėjamąja, ne tik sąnaudų sumažėjo ir derlius padidėjo, bet ir visas laukas suvienodėjo, įskaitant ir galulaukes, kuriose augalai gerai sudygsta. Kadangi sėjamąją įsigijome už gerą kainą, ji mums per pirmus metus atsipirko“, – sako J. Nevecka.

Sėja šia sėjamąja ir pupas, tiesa, jų derlius taip stipriai kaip rapsų nepadidėjo, tačiau išlaidų gerokai sumažėjo, nes nereikia žemės dirbti – jos tik pasėjamos ir privoluojamos.

O štai žieminiams kviečiams sėti rudenį ūkininkai išbandė tiesioginės sėjos sėjamąją John Deere 750A – naudotą mašiną įsigijo iš vieno stambaus Lietuvos ūkio. Darbo rezultatais liko patenkinti, tad artimiausiu metu planuoja įsigyti ir naują to paties gamintojo mašiną, nes nori sėjos darbus greičiau ir geresnėmis sąlygomis atlikti.

„Su juostine sėjamąja sėsime rapsus, po jų su tiesiogine sėjamąja tiesiai į sudygusias rapsų pabiras – kviečius, kitais metais – posėlinius augalus, kuriuos paliksime per žiemą, o pavasarį pasėsime pupas su juostinės sėjos mašina. Einame link to, kad visai atsisakytume žemės judinimo“, – kaip derins abi technologijas, atskleidžia Jonas.

Pirmenybę teikia organinėms trąšoms

Norėdami plėsti sėjomainą, į ūkyje naudojamą technologiją planuoja įtraukti kukurūzus – pernai juos auginti grūdams pabandė 55 ha plote. Tiesa, derlius nebuvo įspūdingas, jam įtakos turėjo šalti pavasario orai ir šalnos. Kadangi, pasak Jono, kukurūzų grūdų paklausa ir poreikis auga, juos geromis kainomis perka bioetanolio ir biodujų gamykla „Kurana“, žada juos ūkininkai auginti ir šiemet.

Žalinimo užskaitai, o kartu ir dirvožemiui gerinti, augina posėlinius pasėlius – sėja įvairių rūšių augalų mišinius. Nors siekia atsisakyti bet kokio žemės judinimo, kol kas to nepavyksta išvengti, nes laukus tręšia granuliuotu paukščių mėšlu, kurį reikia įterpti. Lig šiol mėšlą iki 4 cm gyliu įterpdavo diskiniu skutikliu, tačiau galvoja šiam darbui įsigyti virbalines akėčias.

Ūkininkų teigimu, kasmet tręšiant organinėmis trąšomis, net nepalankiais žemės ūkiui metais dirvožemio kokybės parametrai kilo. Tai patvirtina atliekami žemės tyrimai – jie atlikti jau visuose Neveckų dirbamuose laukuose, kasmet ištiriant po tam tikrą jų dalį.

Nors turi išmaniąją trąšų barstomąją, galinčią tręšti kintamomis normomis, tačiau ji vis dar laukia savo eilės. „Kol bus leidžiama, tol mėšlu ir tręšime, nes organinių ir mineralinių trąšų poveikis kitoks: mineralinių trąšų efektas matyti iš karto, organinių – ilgalaikis“, – sako S. Nevecka.

Plačiau apie Neveckų šeimos ūkį kviečiame skaityti 2021 m. sausio numerio žurnale „Mano ūkis“

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas jus paskatintų ūkyje auginti daugiau gyvulių ir / ar paukščių?
Orai