Lietuviškiems kviečiams auginti atrado savo technologiją
2013-10-23

Kaišiadorys. Šiųmetinis Vilkiškių kaimo ūkininko Laimučio Tomkaus  derlius – daugiau kaip 1 tūkst. t grūdų. Žinant, kad žemės čia nederlingos, ne vieną stebina, kaip žemdirbys  sugeba tiek išspausti iš 170 hektarų.

Šiemet ūkininkas gavo didesnį derlių, negu pernai, bet džiaugsmą aptemdė mažesnės kainos. „Ir kviečiai, ir rapsai užderėjo gerai, bendras derlingumas siekė 6 t iš ha. Tai nulėmė ne tik orai, bet priežiūra. Aišku, buvo išmirkusių ir pašalusių plotelių, tačiau skųstis tikrai nėra ko“, – tvirtina L. Tomkus.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Pagrindinės ūkyje auginamos kultūros – kviečiai ir rapsai. Sėjomainą ūkininkas išlaiko rinkdamasis šių augalų  žiemines ir vasarines veisles. Vasariniais kviečiais šiemet buvo užsėjęs 40 ha, žieminiais – 70 ha, o likusiame plote augino rapsus.

Kaišiadoriškis renkasi Ada, Širvintos ir Zenta veislės kviečius, yra bandęs kitokių, tačiau pripažįsta tik lietuviškas. „Daug kas teigia, kad Širvintos išauginti mūsų šalyje neįmanoma. Netiesa, reikia atrasti savą technologiją. Šiemet nebuvo nė vieno ploto, kuriame nors kvadratinis metras kviečių būtų išgulęs. Tai trejų metų stebėjimų rezultatas.  Mano technologija paprasta –viską padaryk laiku, o jei konkrečiau – nepražiopsok  pirmo bamblio. Be to, privalu paisyti auginimo reguliatoriaus normų“, – neslepia L. Tomkus.

Kaišiadorių r. ūkininkas Laimutis Tomkus (nuotr. dešinėje)  jau turi pagalbininką - iš užsienio grįžo sūnus Eimutis

Stebėdamas ar eksperimentuodamas kaišiadoriškis nieko neužsirašinėja, viską saugo atmintyje. Nors ne vieną  augintoją šiame krašte šiemet nuvylė rapsai, L. Tomkaus ūkyje jie taip pat gerai užderėjo. „Jei perki beicuotą chemiją, spragšiai nepuola, be to, šių kenkėjų galima išvengti vėliau sėjant rapsus. Šiems augalams, kitaip nei kviečiams, kelios vėlavimo dienos nieko nereiškia, atšilus orams jie pasiveja ir pasiekia laikotarpiui būdingą augimo tarpsnį“, – pastebėjimais dalijasi ūkininkas.

„Auginu tai, kas pelninga, nuomotis žemę ir auginti be pelno neverta. Juolab, kad žemės nuoma brangsta, o tie, kurie siūlo parduoti, prašo beprotiškos kainos – 10 tūkst. Lt už ha. Nedaug ir parduodančių, senyvo amžiaus žmonės sunkiai paleidžia iš rankų šią nuosavybę. Žinant žemės derlingumo balą Kaišiadorių rajone ir žemės nuomos kaina didžiulė – 300 Lt už ha, tiek pat mokama ir Pasvalyje, Kėdainiuose, Žemaitijoje“, – nuosavo ploto plėtos galimybes paaiškina kaišiadoriškis.

Šiuo metu Laimučio ūkyje likusi tik sėkla, ir šiek tiek kviečių vištoms lesinti  ir tvenkinyje auginamoms žuvims šerti. Kaišiadoriškis neturi sandėlių grūdams saugoti,  todėl grūdus priverstas parduoti nelaukiant geresnių kainų.

 „Saugojimas – laimės dalykas. Gali išlošti, gali ir pralošti. Norint sandėliuoti, reikalinga džiovykla, sandėlys. O tai jau– tai papildomos išlaidos. Ne tik džiovyklai ir bokštui pastatyti, ūkyje jau reikia papildomo žmogaus, kuris rūpintųsi sandėliuojamo derliaus priežiūra “, – savo samprotavimus pagrindžia L. Tomkus.

Iki šių metų 170 ha ūkininkas dirbo vienas,  be pagalbininkų, dabar džiaugiasi, kad iš užsienio grįžo ir talkina sūnus. Ūkininkas prisipažįsta, kad darbymečio metu pasitaiko viena para be miego. Žemdirbys su patikima technika 40 ha žieminių kviečių šiemet sugebėjo nukulti per dvi dienas. Kombainą  Laverda  vadina  vykusiu  pirkiniu – javapjūtės metu jis dirbo be sutrikimų.

Užbaigęs rudeninius darbus lauke, į technikos angarą ūkininkas jau pastatė du traktorius Ferguson, nuplautus ir suremontuotus augalininkystės ūkiui reikalingus padargus.  Ūkininkas įsitikinęs, kad kuo technika paprastesnė, tuo patikimesnė.

Eimutis Tomkus ruošia techniką žiemai

Įsigydamas techniką, L. Tomkus naudojosi ES parama. Tačiau naujame 2014–2020 m. periode projektų rengti neketina. „Realiai ūkininkui nauda maža, parama pasinaudoja draudėjai, buhalteriai, technikos pardavėjai. Su parama traktorius kainavo 323 tūkst. Lt, o perkant įprastai būčiau mokėjęs 270. Ir dar pririštas kaip šuniukas esi. Jei pirkinys nepatinka ar nepasiteisina, penkerius metus jo negali parduoti“, – neslepia kaišiadoriškis.

Žemei pagerinti ir dėl sėjomainos L. Tomkus ketina auginti maistines pupas. „Jos turi perspektyvą, superkamos palyginti gera kaina. Žirnių įsileisti nenoriu – galiu turėti  problemų derliui realizuoti“, – sako ūkininkas.  Kol kas jis nenusprendė, kokio dydžio plotą skirs šiems ankštiniams augalams.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką svarbiausio turėtų nuveikti ministras A. Palionis?
Orai