Lietuviškas česnakas kratosi „našlaičio“ etiketės
2013-03-20

Klaipėda. Ūkininkus, auginančius didesnius kiekius česnakų, mūsų šalyje galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Lietuva negali pasigirdi nei dideliais šių prieskoninių daržovių plotais, nei išaugintos produkcijos kiekiu. Lietuviški česnakai - retenybė parduotuvių lentynose. Aprūpinti rinką sava išauginta produkcija bandys neseniai įkurta Česnakų pramonės asociacija.

„Lietuvos daržovių augintojų asociacijos veikla gimininga, bet ji apima daug veiklos sričių. Česnakai likdavo nuošalyje, gal asociacija fiziškai negali skirti tiek dėmesio jų verslui. Česnakai - apleista, tačiau labai perspektyvi kultūra. Nors galime užauginti ir valgyti savus, perkame įvežtinius. Todėl ir nusprendėme suvienyti česnakų augintojus. Asociacijos steigimo iniciatorė - bendrovė „Finezija" - pati augina 1 ha česnakų, nariai nėra „popieriniai", visi jie - praktikai", - sako Česnakų pramonės asociacijos (ČPA) pirmininkas Alvydas Petrusevičius.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorę Zofiją Cironkienę šiek tiek nustebino pranešimas apie naujai įkurtą asociaciją.

„Česnakų pramonės asociacija - nauja asociacija. Steigėjai pajuto Lietuvoje išaugintų česnakų bumą ir nusprendė įkurti savo asociaciją. Prieš dvi savaites asociacijos steigėjai susisiekė su LDAA, bandysime bendradarbiauti", - sako Zofija Cironkienė.

Daugiau mūsų šalyje nėra asociacijų, kurios vienytų kokios nors vienos daržovių rūšies augintojus. Anot LDAA direktorės, lietuviai nelinkę kooperuotis. Tačiau retkarčiais žemdirbiai įkuria asociacijų, kurios atstovauja vienai labai siaurai sričiai, o dažniausiai - vieno subjekto interesams, kuris paprastai ir įkuria savo atskirą organizaciją.

„LDAA vienodai rūpinasi visais savo nariais, nepriklausomai nuo to, ką ir kiek jie augina. Nežinau, kas atbaidė česnakų augintojus. Gal 100 litų nario mokestis? Realiai išlaidos, kurias asociacija išleidžia minimalų mokestį mokantiems nariams, yra gerokai didesnės. Nors LDAA yra tik trys česnakų augintojai, praėjusiais metais, pamatę, kad daug kas domisi česnakų auginimu ir supirkimu, kartu su UAB „Meteka" organizavome seminarą, kurio praktinė dalis vyko mūsų nario Sauliaus Dambrausko ūkyje. Renginyje dalyvavo apie 60 žmonių. Po seminaro nesulaukėme nė vieno naujo nario, o naujosios asociacijos steigėjai pasinaudojo mūsų įdirbiu", - sako Zofija Cironkienė.

Direktorė apgailestauja, kad tarp daržovių ir bulvių augintojų yra ūkininkų, kurie yra linkę ieškoti tik asmeninės naudos, nepaiso bendrų sektoriaus interesų ir galimybės visiems kartu ieškoti geresnių perspektyvų. Save pateisindami jie sako, kad LDAA nepatenkina jų lūkesčių. „Dažnai tenka išgirsti žodžius - asociacija mums daržų nenuravės, produkcijos neparduos", - sako LDAA direktorė.

Atlikę tyrimus, apklausas, išanalizavę rinką, ČPA steigėjai teigia, kad česnakų verslas Lietuvoje neišvystytas. Nėra jokios verslo strategijos, taktikos. Skirtingai nei daugelyje kitų užsienio valstybių, česnakai Lietuvoje yra „našlaičių" vietoje. Oficialioje statistikoje ši prieskoninė daržovė net neįtraukta į svarbių daržovių sąrašą, o priskirta kitoms. Taip suformuotas oficialus požiūris į česnakus, nors jie nemažiau reikšmingi žmogui nei morkos ar burokai.

Pasak ČPA pirmininko, keletas Lietuvos daržininkų, šalia morkų, burokų ar kopūstų, sodina didesnius kiekius česnakų. Be to, daug pavienių česnakų augintojų, bandančių užauginti šią daržovę ir nežinančių, kur ją realizuos. Daugelis jų augina negrynaveislius, nesertifikuotus, įvairių mišrių veislių hibridinius česnakus.

„Net nežinoma, kada ir iš kur jie atsirado, ar nėra pažeisti ligų. Gali būti, kad dalis česnakų, ilgai neatnaujinant veislės, prarado jai būdingas savybes arba išsigimė. Ar gali kuris nors mūsų augintojas pasakyti, kad iš 1 ha gavo 10-12 tonų česnakų derliaus? Kitose šalyse tai yra norma", - teigia A. Petrusevičius.

Jo nuomone, daržovių augintojai privalo keisti mąstymą, galvoti apie lietuviškų česnakų pramonės perspektyvą. Vienas iš pagrindinių ČPA veiklos prioritetų - organizuoti kol kas nepopuliarių orinukų sodinimą Lietuvoje, susigrąžinti sveiką, produktyvią Žiemių sėklą bei suaktyvinti vasarinių česnakų auginimą.

„Požiūris, neva auginanti vasarinius česnakus nepelninga - klaidingas. Palyginti su žieminiais, vasarinių derlius gal šiek tiek mažesnis. Tačiau, įvertinus visas aplinkybes, vasarinius česnakus lengviau išlaikyti, mažesnė tikimybė, kad jie pasodinti iššals, nereikia mulčiuoti. O ir sodinimas smagesnis pavasarį nei vėlyvą darganotą rudenį", - tikina ČPA pirmininkas.

Česnakų pramonės asociacija ketina imti banko kreditą ir įrengti centralizuotą sandėlį su džiovinimo ir šaldymo įranga. Česnakus atšaldžius iki -2 laipsnių temperatūros, bus galima juos išlaikyti per žiemą, netgi iki pavasario. „Tuomet mes jau įgausime jėgų. Iki šiol mūsų česnakų augintojai tegalėdavo išaugintą produkciją išlaikyti pora mėnesių, o paskui parduotuves užplūsta Kinijoje išauginti česnakai", - sako Alvydas Petrusevičius.

ČPA planuoja pasirašyti sutartis su vietiniais prekybos tinklais ir kaimyninių užsienio valstybių įmonėmis dėl česnakų ir jų perdirbtos produkcijos realizavimo, sudaryti sutartis su česnakų augintojais, formuoti reikiamą produkcijos kiekį centralizuotai realizacijai.

Ieškoma sandėliavimo patalpų, tinkamų česnakams laikyti, atskiruose šalies regionuose. „Žemaitijos regiono augintojų produkcijai saugyklą jau turime. Planuojame įsigyti bent minimalią mechaninę įrangą. Asociacijos steigėjai jau nusipirko naują mechaninę česnakų sodinamąją, kuri 6-7 kartus pigesnė už pneumatines, siūlomas Ispanijos, Prancūzijos gamintojų. Žemaitijos česnakų augintojai pagal grafiką galės ja pasinaudoti. Intensyviai ruošiamės produktų iš česnakų žaliavos gamybai", - nuveiktus darbus vardija A. Petrusevičius.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai