Kaišiadorys. Kietaviškių šiltnamių įmonė yra daržovių auginimo lyderė mūsų šalyje, kuri per metus išaugina apie 29-30 proc. viso mūsų šalies šiltnamių daržovių kiekio. Pirkėjai sulaukė pirmųjų lietuviškų agurkų, o po mėnesio juos pasieks ir lietuviški pomidorai. Ši lietuviška produkcija auginama taikant pažangius šiuolaikinius metodus.

„Pirkėjai jau kovo pradžioje prekybos centruose bei turguose sulaukė pirmųjų lietuviškų daržovių: ilgavaisių agurkų ir salotų, išaugintų mūsų šiltnamiuose, - džiaugiasi UAB „Kietaviškių gausa" vyriausias agronomas Nerijus Rakickas. - Kovo viduryje prekybos vietas pasiekė trumpavaisiai agurkai, o pirmųjų pomidorų pirkėjai sulauks gegužės pradžioje".

Pasak N. Rakicko, vasario pabaigoje-kovo pradžioje visas 15 ha „Kietaviškių gausos" plotas buvo apsodintas šiltnaminių daržovių daigais: agurkų - 11,5 ha, pomidorų - 4, salotų - 0,5 ha. Vieninteliuose Lietuvoje Kietaviškių šiltnamiuose šiemet auginami pomidorai. Dauguma Lietuvos uždaro grunto daržininkų, taupydami šilumą, atsisakė pomidorų, augina tik greičiau pelną duodančius agurkus.

Nuo daigų pasodinimo šiltnamiuose momento pomidorai pradeda derėti tik po 2 mėnesių, o agurkai - kur kas greičiau, maždaug po 30 dienų nuo daigų pasodinimo, tačiau „Kietaviškių gausa" laikosi tradicijų, neatsisakydami pomidorų auginimo. Pernai iš vieno kvadratinio metro priskinta po 39 kg pomidorų, 37 kg ilgavaisių agurkų; trumpavaisių agurkų iš pirmos kultūros surinkta 17 kg, iš antros - 12 kg.

Taiko naujausias technologijas

Įmonėje įdiegta augalų auginimo kokosų pluošte technologija, kompiuterizuota lašelinė laistymo, tręšimo ir CO₂ sistemos. Bendrovės šiltnamiuose įdiegta kompiuterinė valdymo sistema reaguoja į meteorologinių stotelių duomenis apie saulėtumą ir apskaičiuoja optimalų tos dienos trąšų kiekį. Agurkų, pomidorų ir salotų šaknys nuolat mirksta maistingųjų medžiagų prisodrintame tirpale. Jis teka tam tikrais latakais. Tai pažangiausias šiuolaikinis metodas pasaulyje.

„Kietaviškių gausos" antrojo šiltnamių bloko agronomė Irena Janavičienė

Pasak antrojo šiltnamių bloko agronomės Irenos Janavičienės, auginant daržoves optimalias sąlygas medžiagų cirkuliacijai sudaro kokosų pluošto substratas. Taikoma moderni tręšimo sistema, kuri neleidžia kauptis trąšų pertekliui, todėl įvairių medžiagų kiekiai daržovėse būna dešimtimis kartų mažesni už leistinas normas. Kovai su kenkėjais naudojami biologiniai metodai. Taupant šilumą šiltnamiuose naudojama antikondensacinė plėvelė.

Daržoves augina kokosų pluošte

Pasak vyriausiojo agronomo N. Rakicko, kokosų pluoštas - organinis substratas, gaminamas iš kokosų riešutų plaušų. Pluoštas kompaktiškai supakuotas, 500 g substrato plyta sugeria 4 litrus vandens ir išbrinksta iki 6-7 litrų tūrio. Prieš naudojant kokosų substratą, rekomenduojama atlikti substrato agrochemines analizes. Tą patį substratą galima panaudoti keletą kartus, auginti įvairius augalus, juos keisti.

Kokosų pluoštasužtikrina optimalų oro ir vandens režimą, kuris nulemia gerą šaknų sistemos išsivystymą, labai pagerina tręšimą ir maistingųjų medžiagų pasisavinimą. Dėl rūpesnės kokosų substrato struktūros negresia perlaistymo pavojus. Šispluoštas yra pranašesnis už durpinį substratą bei mineralinę vatą:ekologiškas organinis gruntas, ekonomiškas, geresnis grunto panaudojimas, geras šilumos pralaidumas, pH artimas neutraliam - apie 6,3-6,5, nekeičia struktūros, mažas druskingumas, neužterštas (pvz. piktžolių sėklomis ir kt.), puikus augalų įšaknydinimas, galimas pakartotinis panaudojimas.

Pomidorai gerai auga, nes puikiai vystosi jų šaknynas

Nors kokosų pluoštas yra brangesnis už mineralinę vatą, bet tame pačiame substrate daržovės auginamos 2-3 metus. Nėra problemų dėl utilizavimo (kaip mineralinės vatos), galima kompostuoti, panaudoti mulčui, pagerinti dirvą soduose bei gėlynuose. Skirtumas nuo auginimo mineralinėje vatoje yra tas, kad, auginant kokosų substrate, iš pradžių reikia daugiau kalcio, geležies, boro ir mažiau kalio, cinko, mangano, sieros, fosforo. Kokosų palmės vegetacijos metu iš dirvos paima daugiau kalio, natrio, kuris koncentruojasi vaisiuose, todėl jo daugiau esti ir substrate.

Kokosų pluošte vystosi Trichoderma genties grybai, kurie neleidžia vystytis ligoms. Šiame naujame substrate išauginti pomidorų vaisiai bei kitos daržovės yra geresnės kokybės ir skonio, panašios į išaugintus ekologiškai dirvoje, mažiau reikia naudoti cheminės apsaugos priemonių nuo grybinių ligų.

Pomidorų įvairovė

Anot vyriausiojo agronomo Nerijaus Rakicko, jau daugelį metų Kietaviškių šiltnamiuose auginama ankstyva, derlinga, stipraus augimo pomidorų veislė Admiro F1. Vaisiai tamsiai raudoni, tvirti, labai skanūs, geros kokybės. Šios veislės daigais apsodintas didžiausias plotas. Pirmus metus bandoma nauja veislė Listel F1, pomidorai panašūs į Admiro F1. Šiemet dėl įvairovės pirmą kartą auginami unikalaus skonio, avietinės spalvos, mėsingi, iki160-180 g svorio vaisius vedantysTomimaru Muchoo F1 bei Mamirio F1 pomidorai. Šios veislės atsparios ligoms bei įvairioms besikeičiančioms sąlygoms.

„Išvardytų veislių pomidorai auginami kaip pailginta kultūra visą sezoną. Pasodinus daigus vasario pabaigoje-kovo pirmosiomis dienomis, augalai derės nuo gegužės pradžios iki spalio pabaigos", - sako I. Janavičienė.

Daigų užsiaugina patys

Pasak N. Rakicko, visus pomidorų ir agurkų daigus „Kietaviškių gausa" užaugina pati, neperka iš užsienio. Daigų kameroje sausio mėnesį pomidorų sėklos sėjamos į polisterolo daigyklas (po 240 vnt.) su mineraline vata, mulčiuojamos vermikulito grūdeliais. Daigai auginami, taikant dirbtinį apšvietimą. Pomidorų daigai daigyne išaugami per 36-38 dienas, paskui jie sodinami į pastovią vietą šiltnamyje.

„Kietaviškių gausos" vyriausiasis agronomas Nerijus Rakickas

Daigai sodinami į kokosų pluošto presuotas plytas, prieš tai jas specialiai paruošus. Į vieną hektarą sodinama 24 000 pomidorų daigų. „Vėliau, kai daigai paauga, papildomai leidžiame augti kas ketvirto daigo antrą viršūnę ir taip gaunami 3 daigai/kv. m. Sutaupome sėklos ir augimo pradžioje augalams sudarome geresnes šviesos sąlygas", - patirtimi dalijasi N. Rakickas.

Pagalbininkės - kamanės

Pomidorų žiedams apdulkinti įmonė perka olandų firmos „Kopper" kamanes. Jos pasiteisina. Žiedai būna labai kokybiškai apdulkinti, derlius daug gausesnis, - sako vyriausias agronomas N. Rakickas, pridurdamas, jog kamanės Kietaviškėse naudojamos daugiau kaip 15 metų, nuo tada, kai modernizuotos technologijos.

Kamanės gyvena specialiuose aviliukuose. Keliolikos tokių darbščių šeimų pakanka visiems pomidorams apdulkinti. Vienas avilys aktyviai „dirba" 6-8 savaites. Anksčiau pomidorams apdulkinti užteko jų purtymo, kuris buvo neišvengiamas darbininkėms genint pomidorus. Pasirodo, kamanių „įdarbinimas" pasiteisina labiau. Vabzdžiai aplanko kiekvieną pomidoro žiedą, nepatiriama jokių nuostolių.

Agurkus sodina dukart

„Per sezoną agurkus sodiname du kartus. Jau keletą metų pirmąja kultūra auginame derlingą, pasižyminčią geromis skonio savybėmis ilgavaisių agurkų veislę Carambole (6,5 ha) ir trumpavaisius agurkus Mirabelle (4 ha)" - sako N. Rakickas.

Mirabelle pasižymi dideliu augimo intensyvumu, atspari ligoms. Labai gera išaugintų agurkų vaisių kokybė, vaisiai negelsta. Liepos mėnesį paprastai vieni agurkai keičiami kitais. Agurkai, kaip ir pomidorai, auginami kokosų pluošte. Į vieną kvadratinį metrą sodinami 1,8 ilgavaisių agurkų ir 2,4 trumpavaisių agurkų daigų. Į vieną hektarą sodinama 18 000 agurkų daigų. Trumpavaisiai agurkai labai mėgiami, lietuviai juos labiau vertina už ilgavaisius, tačiau užsienio šalyse pirmenybė teikiama salotinio tipo ilgavaisiams agurkams.

Salotos - iki rudens

Pasak N. Rakicko, šiemet, kaip ir kiekvienais metais, auginamos vertingos lapinės daržovės - salotos Aficion RZ. Pusę hektaro ploto užimančiame salotų auginimo bloke dabar sėjos laikas.Jos bus auginamos be jokių pertraukų, derliaus nuėmimo konvejeris nenutrūks iki vėlyvo rudens, nes dabar yra labai populiarios ir noriai perkamos visus metus. Salotų augimo ciklas - mėnuo. Jos realizuojamos su puodeliu, kuriame išaugo, todėl nevysta taip greitai, kaip nupjautos.

Kenkėjus naikina kenkėjai

Nuo kenkėjų šiltnamiuose ginamasi biologinės kovos metodais. Šis apsaugos būdas už cheminį pranašesnis - nekenkia žmonėms ir bitėms, neteršia aplinkos. Biologiniu metodu prieš kenkėjus ir ligas kovojama pasitelkiant natūralius jų priešus - parazitus, entomofagus (grobuonis): naudojant fitoseiliusą ir amblyseus californicus - kovai su voratinkline erkute, enkarziją - prieš baltasparnį, afimidyzą (grobuoniškasis gumbauodį) - prieš amarus.

MŪ inf.