Lietingas ir šaltas pavasaris vieniems buvo geras, kitiems nepalankus
2021-06-07

Vilnius / Kaunas. Šių metų balandis išsiskyrė kaip neįprastai vėsus mėnuo, o gegužė nepagailėjo lietaus. Lietingas pavasaris stabdo pasėlių priežiūros darbus, vėlina kai kurių augalų sėją, šalti orai lėtina jau pasėtų daržovių augimą.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) duomenimis, šių metų balandis buvo vėsesnis nei įprasta: vidutinė mėnesio temperatūra siekė +5,9 °C ir buvo -1,3 °C žemesnė negu daugiametis vidurkis (standartinė klimato norma – SKN). Vidutinis kritulių kiekis balandį buvo apie 36 mm (artimas SKN), tačiau krituliai pasiskirstė labai nevienodai: kai kuriose vietose jie viršijo SKN, o kitur buvo bene per pusę mažiau.

Ypač vėsus ir lietingas buvo gegužės pirmasis dešimtadienis, kai vidutinė oro temperatūra buvo net -3,4 °C žemesnė nei įprasta, o vidutinis kritulių kiekis viršijo SKN net 3 kartus ir siekė 41 mm.

Linas agro mob 21 06 04

LHMT duomenimis, gegužės pirmąjį dešimtadienį Šiaurės vakarinėje dalyje ir Mažeikiuose kritulių kiekis neviršijo 20 mm (0,7–1,4 SKN), 40–70 mm kritulių registruota šalies pietryčių, rytų, šiaurės rytų rajonuose bei juostoje, einančioje per Vidurio Lietuvą (2,5–4,5 SKN), likusioje dalyje 20–40 mm (1,7–2,8 SKN). Vietomis, daugiausiai šiauriniuose ir centriniuose rajonuose, per dešimtadienį iškritusių kritulių kiekis viršijo viso mėnesio SKN.

Gegužės 3 d. net 52-uose punktuose registruoti pavojingo lietaus atvejai, Pakruojyje pritrūko 0,1 mm iki stichinio lietaus kriterijaus (50–80 mm per 12 val.). Mažiausiai kritulių per dešimtadienį iškrito Palangoje, 7 mm, daugiausia Pakruojyje – 67,3 mm ir Tabokinėje (Biržų r.) – 67 mm.

Gegužės antrąjį dešimtadienį kritulių kiekis šalyje pasiskirstė labai netolygiai: kai kur buvo artimas SKN, kai kur lijo visai mažai, o kai kur krituliai normą viršijo net 2,6 karto.

Gegužės 14 d. pavojingo lietaus atvejai registruoti Pagėgiuose, 17 d. – Birštone, Jonavoje, Molėtuose, gegužės 18 d. – Biržuose, Buivydžiuose, Kyburiuose, Kupiškyje, Molėtuose, Panevėžyje, Ustukiuose (Pasvalio r.).

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos šalyje įrengtos meteorologinės stotelės gegužės II dekadą standartizuoto kritulių indekso (SPI) reikšmes, kurios taikomos apsidraudusiems pasėliams, fiksavo ekstremalią drėgmę Kėdainių, Ukmergės, Pakruojo, Alytaus, Panevėžio, Kauno, Molėtų, Tauragės, Švenčionių ir Kaišiadorių rajonuose.

Vieno atsakymo dėl pasėlių būklės nėra

„Šių metų žiemos ir pavasario sąlygos – plačiausiai aptarinėjamos temos. Kiekvieni metai pateikia savotiškų staigmenų, šis pavasaris ir vasaros pradžia ne išimtis. Dažnai klausiama, kokia vėluojančio pavasario įtaka augalų produktyvumui? Vieno atsakymo nėra“, – sako dr. Vytautas Liakas, VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentas.

Pasak jo, augalų būklė priklauso nuo daugelio veiksnių, vėluojantis pavasaris tik vienas iš jų ir iš augalų būklės matyti, kad nėra lemiamas, bent jau šiemet.

„Žinoma augalų vystymasis atsilieka, bet yra atvejų, kai toks vėlavimas naudingesnis nei šiltų orų skatinamas augimas. Reikia įvertinti, kad vėsūs orai sukėlė didesnį ar mažesnį stresą augalams, sutriko mityba, o tai reiškia, kad tokie augalai jautresni, juos greičiau pažeidžia kenkėjai ir ligos.

Dėl to kiekvieną sprendimą reikia priimti įvertinus situaciją,  nes padarius neteisingą sprendimą, nepalankūs orai gali būti lemiamas veiksnys“, – sako dr. V. Liakas.

Kai kuriuose regionuose iškrito rekordinis kritulių kiekis, žiemkenčiams tai buvo atgaiva, kai kur galima tikėtis rekordinių derlių (vertinant šių dienų augalų būklę), o vasarojui liūtys, vietomis tikrai pakenkė. Pasak mokslininko, ypač pasėliai skursta intensyviai dirbamose dirvose, pvz., kukurūzai, pasėti į nepakankamai įšilusią ir subrendusią dirvą, sunkiai dygo, o po liūčių susidarė stipri pluta dirvos paviršiuje, ir augalai pradėjo skursti.

„Žvelgiant į pasėlius dažnai kyla mintis, kad augalų būklei pakenkia ne meteorologinės sąlygos, o priimami keisti sprendimai“, – priduria dr. V. Liakas.

Kai kuriuose regionuose iškrito rekordinis kritulių kiekis, žiemkenčiams tai buvo atgaiva, vertinant šių dienų augalų būklę, kai kur galima tikėtis rekordinių derlių (V. Liako nuotr.)

Sudėtinga situacija daržininkams

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkė Daiva Šateikienė sako, kad dabartinai orai skirtingai veikia daržoves, tai priklauso ir nuo regiono, ir nuo dirvožemio struktūros – jeigu jis lengvas, ten drėgmė neužsilaiko, tačiau jei sunkus, molingas, tuomet drėgmė gali būti didelė problema. 

„Jeigu kopūstai gauna drėgmėj pabūti parą, dvi ar tris, tai viskas, jie jau pradeda pūti. Čia kiekvienam daržininkui yra vis skirtingai. Salotoms patogiau, kai vanduo paduodamas iš apačios, o ne iš viršaus, o jei dar gūžinės salotos, tai iš viso puviniai praktiškai neišvengiami“, – BNS sakė D. Šateikienė. 

Visgi ji teigė, kad jau pasėtoms morkoms drėgmė kaip tik naudinga, jų sudygimas yra beveik šimtaprocentinis. 

Kėdainių rajone ūkininkaujantis Vidmantas Kvedaras sako nepamenantis tokios lietingos gegužės. Anot jo, dėl lietaus gegužei baigiantis vis dar buvo nepasodinta virš 60 ha kopūstų, apie 20 ha bulvių, 25 ha morkų ir 25 ha burokėlių.

„Nieko negalim padaryti, lyja ir lyja ištisai. Tai, kas prieš tai pasodinta, ankstyvieji, kol kas tvarkoje. Morkos, svogūnai, sudygimas geras, o kitos daržovės, kur nepasodintos ir nepasėtos – vėluoja, tai gali atsiliepti derlingumui“, – BNS sakė V. Kvedaras. 

Pasak jo, įprastai gegužės mėnesį didžiausias rūpestis būdavo papildomai palaistyti laukus, tačiau dabar situacija apsivertė – juos reikia sausinti. Be to, lietus trukdo ir piktžolių ravėjimui – prie jų sunku prieiti, o išrautos piktžolės prigyja.

V. Kvedaras sako, kad vidutinis, vėlyvasis derlius šiemet gali vėluoti apie dvi savaites.

Tuo metu prie Vilkaviškio daržoves auginantis Rimantas Radžiūnas sako, kad dirvos jo krašte yra smėlingos, todėl lietus taip smarkiai neveikia augalų. Visgi iššūkių kelia vėsūs orai. 

„Neauga, nedygsta bulvės pusantro mėnesio, kitos jau pūt pradėjo, bet vienos rūšys išdygo, kitos net nelenda į paviršių. Visur lėčiau truputį. Krapai, pavyzdžiui, antrus kur sėjom, trečius, jau tie matosi, o patys pirmutiniai neišdygo, matyt, tos sėklos supuvo“, – BNS teigė R. Radžiūnas. 

„Kol kas geriausiai auga kopūstai, jiems tinka, tie vėlyvesni. Ankstesni irgi truputį prišalo, anksti pasodinom, o vėlyviems kopūstams viskas gerai. Moliūgai irgi išdygę“, – kalbėjo jis. 

Jo teigimu, pernai tokiu metu šiltnamiuose jau buvo skinami agurkai, tačiau dabar jie dar tik krauna žiedus.

D. Šateikienės teigimu, kol kas sunku prognozuoti, kaip dabartiniai orai atsilieps daržovių derliui. Anot jos, kiekvienais metais situacija yra skirtinga ir savaip sudėtinga, bet ūkininkai stengiasi prie jų prisitaikyti. 

MŪ, BNS inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip įvertintumėte savo ūkį tvarumo požiūriu?
Orai