Kiekvienos kartos suomių ūkininkas stato savo džiovyklą
2019-02-28

Helsinkis. Dažname suomių ūkyje stovi po kelias džiovyklas – ūkininkavimo tradicijas tęsianti nauja karta investuoja į našesnes džiovyklas, tačiau nėra griaunamos ir senosios, esant reikalui, jos taip pat naudojamos.

Suomija – atšiauraus ir drėgno klimato kraštas, kuriame paprastai kuliami didelio drėgnumo grūdai, tad kiekvienas ūkininkas turi savo grūdų džiovyklą. Pietinėje Suomijos dalyje, Lapero vietovėje ūkininkaujančio Dano Bakstriomo (Dan Bächström) sūnui nusprendus tęsti ūkininkavimo tradiciją, šalia senosios džiovyklos prieš trejus metus išdygo stacionari apšiltinta (42 kub. m) džiovykla, kūrenama 500 kW dyzeline krosnimi.

Šalia džiovyklos įrengta ir 30 t talpos grūdų priėmimo duobė. Suomijos mastu gana didelio ūkio savininkai, mat dirba 360 ha žemės, kartu investavo ir į tris konusinius po 200 t talpos (12 aukštų) grūdų saugojimo bokštus, iš kurių viename yra ventiliavimo įranga. Siekiant užtikrinti sklandų javų kombaino ir grūdų džiovyklos darbą, pastarasis bokštas naudojamas kaip kompensacinė talpykla drėgniems grūdams susipilti.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Bokštų apačioje ir viršuje sumontuoti transporteriai drėgniems grūdams į elevatorių ir sausiems iš džiovyklos į talpyklas transportuoti. Per sezoną šia džiovykla paprastai išdžiovinama apie 1 000 t grūdų (tiesa, praėjusiais metais toks kiekis nedžiovintas dėl mažesnio derliaus). Džiovykla sukomplektuota su standartiniu Antti valdymo pultu, kuriame rodoma, kad per tris sezonus džiovykla iš viso dirbo 940 valandų.

Ūkininko Dano Bakstriomo teigimu, kadangi džiovyklos veikia automatiniu režimu, tai visus javapjūtės darbus jie gali atlikti su sūnumi dviese. Nuotraukoje – Danas Bakstriomas (kairėje) ir gamyklos „Antti-Teollisuus Oy“ regiono vadovas Margusas Miutsas (Margus Müts)

Be šios džiovyklos, Bakstriomai naudoja dar dvi Antti džiovyklas (36 ir 22 kub. m), visos jos veikia automatiniu režimu (pernai dėl mažesnio grūdų kiekio buvo naudojamos tik dvi džiovyklos). Tai, ūkininko teigimu, leidžia su visais javapjūtės darbais susitvarkyti dviem žmonėms: sūnus kulia, o jis veža derlių iš laukų į džiovyklas. Džiovinimo procesui pasibaigus, jis gauna pranešimą į savo telefoną.

Gana dažna praktika Suomijoje – džiovyklas apšiltinti, tai leidžia sutaupyti nuo 15 iki 25 proc. energijos

Ūkininkai apie 35 proc. naudmenų skiria žieminiams kviečiams ir rugiams auginti, taip pat sėja vasarinių rapsų, miežių. „Praėję metai buvo išskirtinai sunkūs, nes derlius buvo labai mažas. Rapsų kūlėme tik 500 kg/ha, miežių 1 000 kg/ha, kviečių 1 500 kg/ha“, – sako D. Bakstriomas, tikėdamasis, kad valstybė bent iš dalies kompensuos nuostolius.

Paprastai jie kulia nuo 5 iki 7 t/ha rugių, 5 t/ha kviečių, 5–6 t/ha miežių ir 2,5–3 t/ha vasarinių rapsų. Ūkininkai yra sudarę sutartis su didžiausiomis Suomijos grūdų superkimo įmonėmis, jos šiek tiek moka už grūdų laikymą ir pačios išsiveža derlių iš ūkio.

Paklaustas apie galimybes draustis pasėlius, D. Bakstriomas patikino, kad retas Suomijos ūkininkas tuo naudojasi. Viena, tai labai brangu, todėl iš pinigų, kurie atitektų draudimui, ir pats gali kažkaip išgyventi, antra, draudikai vertina praėjusių trejų metų rezultatus ir pelną. „Nors šiemet patyrei didelių nuostolių, bet praėjusių trejų metų rezultatai buvo geri, nebūtinai gausi nuostolius dengiančią išmoką“, – skeptišką požiūrį pasėlių draudimą paaiškina ūkininkas.

Pagrindinės pajamos – iš įvairių paslaugų

Netoli Baltijos jūros Degerbio vietovėje ūkininkaujantis Tomas Lindkvistas (Thomas Lindqvist), su broliu valdantis 120 ha dirbamos žemės ir 30 ha miško, savo ūkyje naudojasi taip pat trimis Antti džiovyklomis. „Džiovykla reikalinga, kad galima būtų dirbti ne tada, kai gali, o tada, kai reikia“, – pabrėžia T. Lindkvistas.

Seniausią džiovyklą Lindkvistai įsigijo prieš daugiau kaip tris dešimtmečius (sumontuota sandėlyje), naujausias – prieš kelerius metus: vieną naudotą kartu su 16 ha žemės sklypu, kitą – visiškai naują mobilią. Pastarąją 32 kub. mtalpos džiovyklą kartu su dviem 150 t grūdų saugojimo bokštais jie sumontavo lauke, šalia senosios džiovyklos.

Pasak Tomo, naująją džiovyklą statė lauke, nes tai gerokai pigiau, o ir dulkės mažiau kaupiasi. Tad su turimais pajėgumais ūkininkai grūdus (sėja tik vasarinius kviečius, rapsus, miežius ir pupas) paruošia per dvi savaites, nors paprastai džiovinti tenka 25 proc. drėgnumo grūdus.

Ūkininkai broliai Tomas (pirmas iš dešinės) ir Jorgenas (Jӧrgen) Lindkvistai sako, kad džiovykla reikalinga tam, kad galėtum dirbti ne tada, kai gali, o tada, kai reikia

Tiesa, pernai džiovinti daug nereikėjo, nes grūdai buvo gana sausi (pvz., kviečių drėgnumas siekė 17 proc.), tačiau dėl didelio karščio gegužę, uždžiovinusio pasėlius, ir derlius buvo perpus mažesnis nei įprastai. Pavyzdžiui, vasarinių kviečių pernai kūlė mažiau nei 3 t/ha (ankstesniais metais –5,5–6 t/ha), miežių – 4 t/ha (5 t/ha), rapsų taip pat mažiau – maždaug 2,5 t/ha.

Kadangi gyvena ir ūkininkauja pajūrio zonoje, Lindkvistai žieminių kultūrų nesėja, nes paprastai būna mažokai sniego, vėjas nupusto jį nuo pasėlių, todėl labai padidėja iššalimo tikimybė. Daugiau kaip 20 proc. naudmenų palieka ražienas per žiemą. Be to, pasak T. Lindkvisto, rudeninei sėjai ir laiko pritrūksta: nors ūkininkavimas yra Lindkvistų gyvenimo būdas, tačiau pagrindinis pajamų šaltinis – įvairių paslaugų teikimas. 

„Šiemet ypač nuostabi žiema, nes vien tik per sausį 1000 l dyzelino sunaudojome keliams valyti. Kuo daugiau sniego, tuo daugiau pinigų“, – juokiasi ūkininkas, į paslaugų teikimą įtraukęs ir savo sūnų. Jie prižiūri apie 200 km kelių, valo nuo jų sniegą, vežioja ir barsto smulkų granitą, kalkina dirvas, o daugiausia laiko, maždaug po 1 000 val. per metus, skiria buitinėms nuotekoms iš sodybų ir vasarnamių (suomiai mėgsta pajūryje ilsėtis) išvežti į valymo įrengimus turinčią įmonę. Iš viso Lindkvistai aptarnauja daugiau kaip 150 sodybų.

Keturių dešimtmečių tradicija

Siekdami sumažinti rankų darbo poreikį, nemaža dalis Suomijos ūkininkų įsirengia paketines džiovyklas, vadinamuosius suomiškus namus, į kuriuos sutalpina ne tik džiovyklas, bet ir kvadratines grūdų talpyklas kartu su kompensaciniais bokštais. Vienas tokių pavyzdžių pristatytas Vihti vietovėje ūkininkaujančio Miko Lemeto (Mikko Lemmetti) ūkyje, valdančiame 150 ha.

Pasak „Antti-Teollisuus Oy“ gamyklos atstovų, tai jau 40 metų Suomijoje gyvuojanti tradicija ir tipinis sprendimas 50–300 ha ūkiams. Nors toks sprendimas – brangi investicija, bet suomiai jį vertina dėl ilgaamžiškumo ir patogumo. Paprastai tokiuose pastatuose įrengiamos džiovyklos (nuo 20 iki 100 kub. m talpos) su sandėliavimo talpyklomis, kuriose galima laikyti nuo kelių šimtų iki 1 000 t grūdų (aplankytame suomiškame name buvo sumontuota 12 grūdų talpyklų, 10 iš jų po 50 t, dvi (kompensacinės) – po 25 t talpos).

Paketinė džiovykla arba vadinamasis suomiškas namas, kuriame įrengiama džiovykla kartu su kvadratinėmis grūdų talpyklomis,tipinis sprendimas 50–300 ha Suomijos ūkiuose

Grūdų džiovyklas Suomijoje gamina ir vietinei rinkai, taip pat eksportui tiekia trys kompanijos, viena jų – šeimos įmonė „Antti-Teollisuus Oy“. Šalies pietvakarinėje dalyje Salo mieste 1952 m. įkurta gamykla jau ne vienus metus užima lyderio pozicijas – Antti džiovyklos užima per 60 proc. vietinės rinkos.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai