Kaip išlaikyti lietuviškus sodus
2019-01-31
UAB „Naradava“ vadovas Aloyzas Grygalis

Vilnius. Mūsų šalies sodininkams tenka gyventi Lenkijos, tapusios didžiausia ES sodininke, fone ir atlaikyti jos spaudimą, sako bendrovės „Naradava“ vadovas Aloyzas Grygalis.

Lietuvoje deklaruotų sodų su uogynais yra iki 13 000 ha, iš jų sodai sudaro apie 5 000 ha, o iš pastarųjų yra apie 2 000 ha, kuriuose vykdoma intensyvi sodininkystė. „Kainos žemos. Lenkijoje pernai buvo rekordinis derlius – daugiau kaip 5 mln. tonų. Prieš tai buvo kiek daugiau nei 3 mln. tonų, bet tada jiems sodai stipriai nušalo, o praėjusiais metais taip sutapo, kad metai buvo labai geri, daug saulės. Jų technologijos labai intensyvios, dauguma sodų - iki 10 ha, smulkūs. Yra ir didesnių, bet jie sugeba susikooperuoti, aktyviai naudojasi ES lėšomis. Ir jie dabar - didžiausi sodininkai Europoje. Ne vokiečiai, prancūzai ar italai“, - Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidiumo posėdžio metu kalbėjo A. Grygalis.

Jo teigimu, prie tokio Lenkijos šuolio stipriai prisidėjo ir atitinkamas valstybės požiūris, noras ir gebėjimas ES paramos lėšomis stipriau remti sodus, mokestinės lengvatos.

LYTAGRA 19 07 04 mob

UAB „Naradava“ – didžiausias intensyvios sodininkystės ūkis Lietuvoje dirba 300 ha. Čia nuolat darbuojasi 55 darbuotojai, esant poreikiui (genėjimui ar skynimui) papildomai samdoma apie 200 darbuotojų. „Vidutinis darbuotojų skaičius – 100. Taigi, vienam žmogui tenka 3 ha. Jam reikia algą mokėti, aprengti, apmokyti, įrankius duoti ir t. t. Mūsų, sodininkų, daugiau nei pusę biudžeto sudaro darbo užmokestis, nes tai - rankų darbas. Lėšų kitkam striukai belieka...“, - pasakojo A. Grygalis, pridurdamas, kad esama padėtis rinkoje verčia investuoti.

Prekybos centrai reikalauja tiekti sufasuotą, surūšiuotą pagal veislę, dydį, spalvą produkciją. Tad būtini įrenginiai, nes darbas fizinis, o vidutinis darbuotojų amžius vis auga („Naradavoje“ – 49-50 metų).

„Kainų nėra, vos krutame. Gal kaip nors išsisuksime, lauksime geresnių metų. Daug metų kalbame apie nelemtą PVM maisto produktams. Lenkijoje jis – 5 proc., pas mus – 21 proc. Kaip konkuruoti?..  Niekada nesueis galai. Nenori Vyriausybė mažinti, sako, kad biudžete skylė atsiras, bet kad žmones važiuoja ten ir perka, o pinigai nesugrįžta...“, - argumentus dėstė sodininkų atstovas.

Anot jo, dabar Lietuvos sodininkystė stovi vietoje, plėtros nėra. O be viso šito dar yra ir nemažai problemų dėl serbentynų. „Jų kainos nėra ir nebus dar dešimt metų, nes yra tiek priauginta ir priplėsta, bet paimta paramos, tenka vykdyti įsipareigojimus. Seniau jei su serbentais nepavyko – išrovei, išarei, javus užsėjai. Dabar negali“, - kalba A. Grygalis.

Jo teigimu, valstybei nusprendus pagelbėti sodininkams, kitos ūkio šakos stipriai nenukentėtų vien dėl to, kad visoje žemės ūkio struktūroje sodai užima nedidelę dalį. „Daug mes nenorime. Nuo viso pyrago mums nė aguonos grūdo nereikia, kitiems pavydėti nereiktų. Padidinti išmoką už hektarą bent dvigubai, nes investicijos tikrai labai brangios. Kad parama būtų kaip lenkams“, - kalbėjo sodininkystės ūkio vadovas, teigdamas, kad sėkmingai veikiantis sodininkystės ūkis, reikalaujantis daug rankų darbo, neleidžia tuštėti ir aplinkiniams kaimams.

A. Grygalio teigimu, išmokų didinimas, peržiūrėtas PVM tarifas maistui, sofos ūkininkų eliminavimas leistų sodininkystei ne tik egzistuoti. „Reikia užkardyti sofos ūkininkus, parama mums yra svarbi. Kitu atveju sodus belieka tiktai mažinti. Nėra labai sunku: pasamdai buldozerį ir pasėji kviečius“, - LŽŪBA prezidiumo posėdyje ateitį piešė A. Grygalis.

LŽŪBA prezidiumas nutarė asociacijos vardu kreiptis į valdžios institucijas dėl padėties sodininkystėje peržiūrėjimo.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai