Kaunas. Efektyvus ir taupus ūkio išteklių valdymas yra vienas iš svarbiausių šiuolaikinio ūkininkavimo tikslų. Ką apie tai sako mokslininkai, kokie veiksniai turi didžiausios reikšmės, kaip politika ir parama padeda pasiekti didesnio efektyvumo?

Tiek augalininkystėje, tiek gyvulininkystėje yra skirtingų biudžeto formavimo sudedamųjų dalių, kurios atlieka lemiamą vaidmenį valdant išteklius ir užtikrinant ūkio pelningumą.

VDU Žemės ūkio akademijos Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros prof. dr. Janas Žukovskis pabrėžia, kad, kalbant apie veiklos efektyvumą, pirmas dalykas yra gerai suplanuoti savo veiklą, t. y. sudaryti biudžetą. Tuomet matysime, kiek bus pajamų ir kokios sąnaudos toms pajamoms gauti.

Mokslininkas penkerius metus įvairius biudžetus rengia su studentais. „Esu įsitikinęs, kad būtina pradėti nuo plano, o viena iš plano dalių yra biudžetas. Planavimas yra svarbu. Sakoma, geriau blogas planas, nei jokio. Taigi, pirmiausia reikia suplanuoti, o tada planą palyginti su faktu: kiek ir kas pasitvirtino, kur buvo peržengta ar išnaudota mažiau lėšų. Kartais gyvenimas pakoreguoja ir išlaidų patiriama daugiau, nei planuota. Efektyvumo skaičiavimas šiek tiek yra susitarimo reikalas: nuo ko skaičiuojame. Galima nuo projekto investicijų iki produktyvumo arba nuo viso įmonės ar ūkio kapitalo.

Sudarydami biudžetą remiamės savo patirtimi arba statistiniais duomenimis. Pagal tai skaičiuojamos ir sąnaudos“, – teigia Žemės ūkio akademijos profesorius.

Studentams, rengiantiems per studijas įvairius biudžetus, sunkiausiai sekasi skaičiuoti pajamas. Nes čia svarbu ne vien tai, kiek galima pagaminti, bet ir kiek parduosime pagamintos produkcijos. „Nors skaičiuojame ir amortizaciją, ir transporto išlaidas, ir atlyginimus, vienas iš pirmų žingsnių – numatyti, kiek galime parduoti per tam tikrą laiką (tarkime, per metus). Ir remiantis tuo rengti planą, į kurį bus įtraukti pardavimų, o ne vien pagaminimo kaštai. Pagaminti yra paprasčiau negu parduoti. Jau išmokome pagaminti, bet sugebėti parduoti dar vis reikia mokytis“, – pabrėžia prof. J. Žukovskis.

Rasti balansą tarp taupumo ir išlaidavimo

J. Žukovskis atkreipia dėmesį, kad biudžete matydamas savo projektuojamas pajamas, sąnaudas ir pelną ir norėdamas gauti didesnį ūkio pelningumą, turi ir daugiau investuoti, t. y. pirkti šiek tiek geresnę prekę: sertifikuotas sėklas, tinkamos veislės gyvulius, geresnes trąšas, samdyti aukštesnės kvalifikacijos darbuotojus, turinčius didelę patirtį.

„Kai telpi į savo biudžetą, kai neviršiji sąnaudų, o pajamas gausi projektuojamas, o gal ir didesnes, tai ir pelnas bus projektuojamas. O jeigu neturi biudžeto ir galvoji: „ai, sumokėsiu dabar tiek, o po to žiūrėsiu“, tai tikėtis gerų rezultatų neverta. Visada lengviau, kai tiksliai žinai, ko nori, ko sieki, turi skaičius, kiek gali investuoti, tai perki geriausią prekę už optimalią kainą (kokybės ir kainos santykis)“, – analizuoja mokslininkas.

Kalbėdamas apie skolinimąsi jis primena, kad į išlaidas reikia įtraukti palūkanas. Be to, paskola neturėtų viršyti turimo turto vertės.

„Paskola yra priemonė, kuri gali mums duoti didesnį postūmį. Kad ir, pavyzdžiui, norint pastatyti geresnę fermą. Tačiau ir čia turime pradėti nuo aiškaus plano, kitas žingsnis – apgalvoti, iš kur paimti kapitalą. Bankai gerai skaičiuoja ir neduos pinigų, jei nebus garanto (žemės, pastatų). Blogiausia įklimpti į greituosius kreditus, tačiau manau, kad rimti ūkininkai taip nesielgia, nes tai labai brangios paskolos, didelės palūkanos“, – dalijasi J. Žukovskis.

Visą tekstą apie efektyvų ūkio išteklių valdymą skaitykite čia.