Vilkaviškis. Tėvo pradėtas, sūnaus modernizuotas – šeimos ūkio sėkmės formulė. Vilkaviškietis Jonas Zdancevičius šiandien puoselėja 300 ha augalininkystės ūkį, bet kiekviename žingsnyje justi giliai įsišaknijusi šeimos istorija. Prieš daugiau kaip 30 metų šį kelią pradėjo jo tėvas, o dabar Jonas žengia toliau – su automatizuotomis vairavimo sistemomis, žemėlapių pagrindu tręšiamais laukais ir aiškia vizija, kokį ūkį nori kurti.

Jo nuomone, pažanga žemės ūkyje – ne prabanga, o būtinybė, o Europos Sąjungos parama – tai tiltas į konkurencingesnę ateitį. „Aš ūkininkas nuo mažens. Man šitas darbas visada buvo malonus. Ir pavargsti, ir pailsi, bet vis grįžti, nes jautiesi savo vietoje“, – sako Jonas.

Technologijos leidžia tausoti Jonas neslepia – jų ūkis visada siekė pažangos. Kai tik pasirodė automatinės vairavimo sistemos – įsigijo. Kai reikėjo efektyviau krauti, pirko teleskopinį krautuvą. Kai reikėjo tiksliau tręšti – pasikonsultavo su specialistais ir ėmėsi kintamos normos technologijų.

„Kai pats sėdi traktoriuje, matai realią naudą: kur sutaupai sėklos, kur mažiau chemikalų, kur efektyviau įdirbi žemę. Atrodo, smulkmenos, bet jos sukuria milžinišką rezultatą“, – dalijasi Jonas.

Šiandien ūkis naudoja dirvožemio žemėlapius, planuoja įdiegti azoto jutiklius, o tręšimas pagal poreikį jau tampa kasdienybe. Technologijos leido sumažinti rankų darbo, dirbti tiksliau ir tausoti ne vien žemę, bet ir patį ūkininką.

Parama – efektyvaus ūkio pagrindas

Pirmąją ES paramą Jonas gavo dar 2007-aisiais kaip jaunasis ūkininkas. Tada prasidėjo investicijos į techniką, padargus, vėliau – į kombainą, net džiovyklą ir sandėlius. Pasak jo, be šios pagalbos Lietuvos laukuose tikrai nematytume tiek pažangių ūkių. „Parama – milžiniškas postūmis. Ji leidžia įsigyti naują, nenaudotą techniką, kuri ne tik efektyvesnė, bet ir patikimesnė. Svarbiausia – viską gerai apskaičiuoti ir nepervertinti savo galimybių“, – sako ūkininkas.

Jonas Zdancevičius su tėčiu

Prieš teikdamas paraiškas paramai gauti Jonas visada įvertina įsipareigojimus, galimą riziką ir pasikonsultuoja su buhalteriais bei Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistais. Anot jo, racionalus požiūris būtinas, kad vėliau netektų nusivilti ar patirti finansinių nuostolių.

Tvarumas – ilgalaikė strategija

Reikalavimai paramai gauti dažnai siejami su tvarumu – mažesniu trąšų naudojimu, žalinimo normomis ar tarpiniais pasėliais. Jonas tvirtina, kad visa tai logiška ir būtina. Jo nuomone, geras ūkininkas – tas, kuris geba subalansuoti sąnaudas ir naudą, augina ne tik derlių, bet ir dirvožemio potencialą ateičiai.

„Galima patręšti daugiau, bet ar tikrai verta? Geriau pasverti, optimizuoti, o svarbiausia – stebėti žemę. Ji viską pasako, tik reikia mokėti klausyti“, – įsitikinęs Jonas.

Šiandien jo ūkio laukuose auga kviečiai, rapsai, žirniai, pupos, žieminiai miežiai. Pasėlių įvairovė ir atidūs dirvožemio tyrimai leidžia planuoti ilgalaikį derlingumą ir tausoti žemę. Netrukus bus tręšiama kintama norma, o ateityje – dar tikslesnė technologinė kontrolė.

Kaime galima kvėpuoti giliau

Jonas tikina, kad gyvenimas kaime jam – ne kompromisas, o sąmoningas pasirinkimas. Jis su šeima čia jaučiasi tikrai gerai, o ūkininkavimas – daugiau nei profesija.

„Vilniuje pabūnu porą valandų – galva ūžia. Čia grįžtu – ramu. Kaimas – tai vieta, kur neskubi, bet spėji, kur kvėpuoji ir matai, kaip viskas auga. Čia mano šaknys“, – sako Jonas.

Nors turi du vaikus, jis jų nevers sekti tėvo ar senelio pėdomis – svarbiausia, kad jie pasirinktų savo kelią. Vis dėlto, prisipažįsta, būtų malonu, jei kažkas vieną dieną perimtų šeimos ūkį.

Kooperacija – ateities žemdirbystės modelis

Jonas įsitikinęs, kad ateities kelias – ūkininkė bendradarbiavimas. Ne viską reikia turėti pačiam – technika brangsta, o padargų gausėja. Vietoje to, kad kiekvienas pirktų savaeigį purkštuvą, efektyviau būtų naudotis bendrais ištekliais. „Kooperacija gali padėti visiems. Kam laikyti 10 skirtingų padargų, jei galima susitarti su kolega? Tikiu, kad tai bus vis svarbiau“, – svarsto Jonas.

Ūkininkas – traktoriaus vairuotojas ir strategas

Per ilgus metus sukūrė ne tik ūkio techninę bazę, bet ir savitą požiūrį: dirbti taip, kad išlaikytum žemę, sukurtum vertę ir neperdegtum pats. Tai pavyzdys, kaip šeimos ūkis gali tapti modernia, konkurencinga, tvaria verslo forma, kai investuojama ne tik į techniką, bet ir į žinias, vertybes bei ryšį su žeme. „Kuo tiksliau žinai, ką darai, tuo mažiau lieka vietos klaidoms. Inovacijos ir tėvo patirtis – tai geriausias derinys“, – apibendrina Jonas.

Straipsnis iš elektroninio leidinio, kuris parengtas Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai įgyvendinant projektą „Jaunųjų ūkininkų forumas“. Projektas finansuojamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“.