Geriausieji 2013-ųjų ūkininkai derlių augina ekstremaliomis sąlygomis
2014-05-09

Lazdijai. Liaudies išmintis byloja, kad apsukrus žmogus nebadauja, o kai reikia, tai ir sausoj vietoj žuvauja. Tą būtų galima pasakyti ir apie konkurso „Metų ūkis 2013“  Lazdijų rajono pirmosios vietos laimėtoją Juozą Zelenauską, su žmona Dale ūkininkaujantį Kapčiamiesčio seniūnijoje, Semoškų kaime. Ši darbšti šeima, ypač prastose Dzūkijos žemėse užsiimanti augalininkyste, nenuleidžia rankų ir pasiekia gerų rezultatų. 2012 metais ūkininkai rajono „Metų ūkio“  konkurse irgi buvo laimėję antrąją vietą.

Dalė ir Juozas Zelenauskai daug laiko skiria ir savo sodybos puoselėjimui. Jų sodyba ir ūkis ne kartą pripažinti kaip vieni iš gražiausiai  tvarkomų rajone ir Kapčiamiesčio seniūnijoje.

Javams pakenkė pavasarinė sausra

Vaderstad 12 05

Ūkininkų darbo sėkmė labai priklauso nuo gamtos sąlygų, kurios žemdirbių nelepina. Pernai rudenį  jie pasėjo daugiau kaip 100 ha žieminių rugių ir kviečių.  Nepaisant įvairiausių gamtos akibrokštų, javai, pasak J. Zelenausko, peržiemojo neblogai, neiššalo. Tik apie 2 ha pasėlių yra pageltę - ypač ant kalnelių. Jis teigė, kad tam daugiau įtakos turbūt turėjo ne šalnos, o sausra, kuri smėlėtose dirvose greitai nualina augalus.  Ūkininkas džiaugėsi, kad praėjusį ketvirtadienį pagaliau palijo. Lietus atgaivins ir pasėlius, kurių jis nedraudžia. Gauti draudimo išmokas, pasak Juozo, nėra lengva, o sumokėti tektų nemažą sumą pinigų.

Šiemet pavasarinę avižų sėją J. Zelenauskas pradėjo kovo 26-ą. Iš viso jų pasėjo per 80ha, kviečių – apie 30, lubinų – apie 15 ha. Grikius žada sėti tik apie gegužės 25 d. Anksčiau įterpti į žemę jie esą nukenčia nuo šalnų.

J. Zelenauskas ypač džiaugiasi moderniu kombainu New Holland, tarnaujančiu jau 5-erius metus

Dalė ir Juozas Zelenauskai, ūkininkaujantys prastose žemėse, negali pasigirti dideliais derliais. Geriausiai dera avižos. Jų pernai prikūlė 2,5–3 tonas iš hektaro. Jei būna palankios gamtos sąlygos javams derėti ir aukštos grūdų supirkimo kainos, tada, Juozo teigimu, gali tikėtis neblogų rezultatų. Na, o jeigu atvirkščiai – pelną matai kaip savo ausis. Taip atsitiko ir pernai – iš 1 ha rugių prikūlė apie 1,3–2 t grūdų.

Kviečių, kurie augo geresnėse žemėse, apie 2 t/ha. Visus grūdus ūkininkai pardavė AB Kauno grūdai“. Deja, pernykštės grūdų supirkimo kainos buvo perpus mažesnės nei užpraėjusiais metais. Rugių kaina, anot ūkininko, nuo 570 Lt/t nukrito iki 340 Lt/t, avižų nuo 560 iki 250 litų už toną. Už pašarinių kviečių toną gavo 500 litų.  Nelengva nenašiose žemėse pasiekti gero derliaus. Jose prastai auga ir grikiai, kuriems ūkininko teigimu, reikia geresnės – bent 36-38 balų našumo žemės. Lubinai taip pat nedžiugina dosniu derliumi.

Kartais  ūkininkų kišenes palengvina ir grūdų džiovinimo išlaidos ar nuoskaitos dėl nustatyto per didelio grūdų drėgnumo. Jei produkcijos supirkėjai nustato, kad drėgnumas 18-19 proc.,  nuo 20 t  atskaičiuoja 2 t ir tokiu būdu numuša kainą. Ginčytis dėl drėgnumo parodymų, ūkininko įsitikinimu, beviltiška. Anot jo, sunku įrodyti savo tiesą.

J. Zelenauskas mano, kad būtų gerai įsigyti grūdų džiovyklą, bet ji kainuoja nemažus pinigus, todėl reikėtų prašyti ES paramos. Kol kas šių planų teigė atsisakantis, nors ir nebijantis pinigų, reikalui esant, pasiskolinti  iš banko.

Teko auginti ir karves, ir kiaules

Geriausius praėjusių metų rajono ūkininkus poron suvedė šokiai. Dalė,  kilusi iš Kapčiamiesčio, su Juozu  susipažino miestelio šokiuose ir susituokė 1993 metais. Nors buvo įgijusi siuvėjos specialybę, dirbti neteko – persikėlus gyventi į vyro tėviškę, Semoškus, tapo ūkininke. Juozas, baigęs Veisiejų žemės ūkio mokyklą, triūsė kolūkyje. Jam iširus, abu su žmona nusprendė ūkininkauti savarankiškai.

Pradėjo vos nuo 6 ha, o dabar dirba jau 260 ha žemės. „Teko auginti ir karves, ir kiaules, laikyti arklį. Vėliau, pradėjome plėsti savo ūkį, kol galiausiai nusprendėme užsiimti javų auginimu.“, - prisimena D. Zelenauskienė.

Ūkininkų Dalios ir Juozo darbštumas nelieka nepastebėtas

Dalė ir Juozas augina dvi dukras. Devintokė Rimgailė lanko Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės mokyklą, o vyresnioji Raminta Vilniaus kolegijoje, Ekonomikos fakultete studijuoja buhalterinę apskaitą. Jos įgytos žinios labai pravers ūkyje, nereikės samdyti buhalterio. Galbūt Raminta neieškos laimės didmiesčiuose ir ateityje paseks tėvų pėdomis. 

Apie kitokį užsiėmimą abu sutuoktiniai jau ir nesvajoja, nors ūkininkaujant ir nestinga įvairių rūpesčių, pečius užgula nemaža mokesčių našta. Ūkininkai turi sumokėti selekcinį mokestį, siekiantį daugiau kaip 2000 litų. ,,Be to, per metus tenka atseikėti apie 150 tūkst. litų trąšoms ir kurui, nes mūsų beveik visa žemė dirbama. O kur dar atsarginės dalys technikai, įvairūs kiti mokesčiai“, - dalijosi mintimis ūkininkai. Ir nors pernai buvo prastas derlius, todėl užsidirbta, galima sakyti, tik duonai, dėl to sutuoktiniai rankų nenuleidžiantys, tikintys, kad  galbūt šie metai bus geresni nei praėjusieji.

„Džiaugiamės, kad dar turime  sveikatos dirbti ir galime puoselėti savo ūkį. Juk darbas šiais laikais nesimėto“, - teigė ūkininkai. Jie prasitarė kartais susimąstantys, kad ateityje būtų visai neblogai užsiimti mėsine gyvulininkyste. Nors, pasak J. Zelenausko, ir ši kryptis nėra tokia dėkinga kaip daugeliui atrodo. Čia irgi reikalingos nemažos darbo ir piniginės sąnaudos. Buliaus neužauginsi be dviejų metų. Be to, ūkininkai turi tik 3 ha pievų. Visa kita žemė – dirbama. Trūkumas ir tas, kad prie sodybos vyrauja  pustomas smėlis, taigi ganyklas gyvuliams tektų įrengti atokiau nuo namų.

Neramina kaimo ateitis

2009 metais ūkininkai savo lėšomis pasistatė naują garažą, stogą apdengė čerpine skarda. Jame yra šildymo įrenginys, todėl net atšiaurią žiemą galima remontuoti turimą techniką, ruoštis  pavasario darbams. J. Zelenausko teigimu, po stogu laikoma technika ilgiau tarnauja. Jis ypač džiaugiasi moderniu kombainu „New Holland“, kurį įsigijo pasinaudojęs KPP programa. Kombainas tarnauja jau 5-erius metus ir dirba nepriekaištingai. Teko pašalinti tik kelis smulkius gedimus.

Ūkininkai dar turi ir 6 rusiškus traktorius. Pernai pirko naują diskinį skutiką ražienoms skusti.  Juozo teigimu, reikėtų ir naujos sėjamosios, nes dirbamoje žemėje labai daug akmenų, kurie laužo techniką. Nors kasmet renka akmenis, jų „resursai“ čia neišsenkantys, todėl šis darbas neturi pabaigos. Taigi tenka triūsti ir derlių auginti išties ekstremaliomis sąlygomis.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip ketinate ūkininkauti kitąmet, jeigu dar didės mokesčiai ir mažės žemės ūkio rėmimas?
Orai