Gamtos išsaugojimas naudingas ne tik aplinkai, bet ir ūkiams. Todėl bendroji žemės ūkio politika skatina ūkininkus prisidėti prie biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio atkūrimo, suderinant gamtosaugą su praktine ūkio veikla.

Viena iš tokių paskatų – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinė priemonė „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“.

Paraiškas šiai priemonei teikti galima nuo rugpjūčio 4 iki rugsėjo 30 dienos. Priemonei skirta 2 340 181 Eur, didžiausia paramos suma vienam projektui − 70 000 eurų.

Parama teikiama dotacijos forma, kompensuojant paramos gavėjo faktiškai patirtas tinkamas finansuoti išlaidas.

Didžiausias paramos intensyvumas − 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų (paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). 

Kas gali kreiptis

Pagal šią intervencinę priemonę teikti paraiškas gali fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių valda ar jos dalis patenka į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) nustatytų Europos Bendrijos (EB) svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių plotų sluoksnį.

Remiama veikla, susijusi su biologinės įvairovės išsaugojimu ir ekosistemų subalansuotu funkcionavimu, skatinant žemės ūkio veikla užsiimančius arba siekiančius užsiimti subjektus tvarkyti apleistas natūralias ir pusiau natūralias pievas bei šlapynes, atkurti palankią jų būklę ir taip sudaryti sąlygas saugomoms rūšims bei natūralioms buveinėms išlikti. 

Šia priemone tikimasi prisidėti prie meldinių nendrinukių, balinių vėžlių, kraujalakinių melsvių, niūriaspalvių auksavabalių, šiaurinių auksinukų, auksuotųjų šaškyčių, plikažiedžių linlapių, stulgių, paprastųjų griciukų, raudonkojų tulikų, didžiųjų kuolingų buveinių išsaugojimo.

Taip pat priemonė reikšminga EB svarbos natūralių buveinių, tokių kaip miškapievių, kadagynų, medžiais apaugusių ganyklų, nesusivėrusių žemyninių smiltpievių, karbonatinių smėlynų pievų, stepinių pievų, rūšių turtingų briedgaurynų, melvenynų, atkūrimui ir išsaugojimui. Šias teritorijas, atvaizduotas pagal VSTT pateiktus duomenis, galima rasti VĮ Žemės ūkio duomenų centro interneto svetainėje.

Pareiškėjas turi tvarkyti ne mažesnį kaip 0,5 ha plotą, sudarytą iš ne mažesnių kaip 0,1 ha ploto laukų, kuriame identifikuotos EB svarbos natūralios buveinės arba saugomų rūšių buveinės, kurioms gresia išnykimas.  

Pasak Žemės ūkio ministerijos Išmokų už plotus skyriaus vyr. specialistės Rūtos Smilgailytės,  pareiškėjas, teikdamas paramos paraišką, turi būtinai nurodyti pagal remiamą veiklą numatomą sutvarkyti saugomos rūšies buveinės ir (arba) EB svarbos natūralios buveinės teritorijos plotą. Be to, veikla turi būti vykdoma kaimo vietovėje.

„Svarbi sąlyga – kartu su paramos paraiška pateikti gamtotvarkos darbų poreikio aprašymą, suderintą su Saugomų teritorijų direkcija, kurios veiklos teritorijoje yra numatomas sutvarkyti plotas. Be to, turi būti parengtos ir kartu pateikiamos plotų, kuriuose įgyvendinamas projektas, ribos skaitmeniniu SHAPE formatu, nurodant žemės sklypo kadastro ir kontrolinį numerius“, – pabrėžia specialistė.

Išmokų už plotus skyriaus specialistė atkreipia dėmesį į tai, kad numatomas tvarkyti plotas iki paramos paraiškos pateikimo negalėjo būti deklaruojamas paramai gauti pagal SP ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veiklą „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“, taip pat praėjusiais ir einamaisiais kalendoriniais metais nebuvo tinkamas tiesioginėms išmokoms gauti arba iš viso nebuvo deklaruotas.

Tinkamos ir netinkamos finansuoti išlaidos

SP priemonės „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“ lėšomis gali būti finansuojami sumedėjusios ir žolinės augalijos (įskaitant invazinius augalus) pašalinimo ir sutvarkymo, taip pat išvežimo darbai, kelmų frezavimas. Tarp tinkamų finansuoti išlaidų – ganyklos tvoros įrengimas plotuose, kuriuose iki šiol nebuvo ganyklų, arba ganyklų statiniai yra sunykę, elektrinio piemens ir jo komponentų įsigijimo išlaidos. 

Be to, finansuojamas naujų seklių kūdrų vėžlių buveinėse pievose ir ganyklose iki 0,1 ha įrengimas. Priemonės lėšomis galima padengti ir bendrąsias išlaidas, kurios turi sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų vertės be PVM ir būti ne didesnės kaip 1 800 eurų.

Ši parama negali būti naudojama melioracijos sistemoms įrengti ir (ar) rekonstruoti, technikai įsigyti, statiniams statyti ir (ar) rekonstruoti, išskyrus ganyklų tvoras, taip pat investicijoms į turtą, kurio valdymo (naudojimo) teisė pareiškėjui apribota, t. y. turtas areštuotas. 

Netinkamomis finansuoti pripažįstamos didesnių nei 0,1 ha kūdrų, taip pat gilių, be seklių, lėkštų pakrančių, kūdrų įrengimo išlaidos. Negalima jomis padengti ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM). 

Investicijos prasmingiausios, kai auginami gyvuliai

Kėdainių rajono ekologinio ūkio savininkė Vilma Živatkauskienė užsiima gamtai palankia gyvulininkyste. Kartu su vyru Valdu ji ūkininkauja vaizdingose Nevėžio upės apylinkėse, kuriose identifikuotos europinės svarbos buveinės. Didžiąją dalį jos valdų užima natūralios žydinčios pievos, kuriose laisvai ganosi mėsiniai galvijai. Pievos priklauso Šventybrasčio kraštovaizdžio draustiniui.

Ūkininkė pripažįsta, kad domėjosi negamybinių investicijų paramos priemone, vis dėlto jos ūkiui tai nebetinka, nes biologinės įvairovės išsaugojimu tvarkant ir prižiūrint natūralias pievas rūpinamasi ne vienus metus, todėl jos yra geros agrarinės būklės.

Kodėl verta rūpintis ir prižiūrėti natūralias ar pusiau natūralias pievas? Pasak ūkininkės, natūralioje pievoje išsaugota ar atsikūrusi biologinė įvairovė – daug skirtingų rūšių žolių – pirmiausia labai naudinga jose ganomų gyvulių sveikatingumui, nes dalis tų žolių turi biologiškai aktyvių medžiagų, kurios stiprina imunitetą. 

Be to, priešingai nei sėtinėse pievose, jos turi natūralią velėną, sudarytą iš smulkių žolių, todėl natūralios pievos taip neišsimindo, jose galima ilgiau ganyti galvijus ar avis.

Pasak V. Živatkauskienės, natūraliose pievose auga labiausiai tose vietovėse tinkantys augalai, todėl jas tvarkant išsaugomos rūšys, kurios būdingos tik tam tikram kraštui.

„Taip saugomas krašto savitumas, neprarandama biologinė įvairovė – ne tik skirtingų augalų, bet ir nykstančios drugelių, paukščių rūšys“, – pabrėžia gamtai palankaus ūkio savininkė.

Be to, ji atkreipia dėmesį ir į gamtinių paslaugų sritį. „Natūralių pievų saugojimas – tai ir estetika, ir tradicinių amatų puoselėjimas, pvz., verbų pynimas iš natūralių pievų žolių. Didžiulė nauda ir selekcijai, nes vietinės žolės, pvz., dobilai, gargždeniai, miglinės žolės, panaudojamos kaip pagrindas naujoms veislėms kurti, užtikrinant prisitaikymą prie klimato sąlygų, nes ne visada produktyvios olandiškos ar daniškos žolės tinka mūsų klimatui“, – privalumus vardija V. Živatkauskienė.

Ji sako, kad ūkininkams kartais pristinga aiškumo, ką galima padaryti konkrečioje vietovėje, tačiau sutinka, kad gamtosauginiams projektams, susijusiems su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu, skiriama parama – reikšminga paskata.

Daugiau informacijos apie priemonę www.nma.lrv.lt.