Ekologinį ūkį dvejus metus gelbėjo geros lubinų kainos
2019-02-26

Trakai. Ekologinio augalininkystės ūkio savininkas Jonas Keršys sako, kad pastarųjų dvejų metų derlius buvo gerokai mažesnis nei įprastai, tačiau ūkį gelbėjo lubinai, kuriuos jis įvardija šiuo metu pelningiausia kultūra.

Jono Keršio šeima Trakų rajone dirba apie 500 ha, augina ekologiškus grikius, lubinus, avižas ir kviečius. Pastaruosius paprastai sėja vasarinius, tik pernai beveik pusę naudmenų apsėjo žieminiais kviečiais – tam buvo palankios gamtinės sąlygos, be to, ir sėklos turėjo. Buvo jos įsigiję 2017 m. rudeninei sėjai, tačiau tais metais dėl didelės drėgmės negalėjo nė hektaro žieminių kviečių pasėti.

„Po dvejų katastrofiškų metų šiemet tikimės labai gero grūdų derliaus – buvo labai geras ruduo, tad idealiai įdirbome laukus, beveik pusę laukų apsėjome žieminiais augalais. Planuojame šiemet kulti daugiau kaip 1 000 t ekologinių grūdų“, – gerą derlių prognozuoja J. Keršys. Pernai dėl sausros ūkis prikūlė perpus mažiau grūdų nei įprastai.

Dojus agro 19 09 10

Lubinams, priklausomai nuo sėjomainos, Keršiai skiria apie 25–30 proc. naudmenų. J. Keršio žodžiais, šiuo metu tai pati pelningiausia kultūra, kurios kaina stabili, nes auginančių šalyje ūkių nėra daug. Pasak jo, užpernai buvo mokama po 435 Eur/t, pernai – 430 Eur/t lubinų, o jei jie atitinka maistinių ar sėklinių reikalavimus dar pridedama maždaug po 100 eurų. Lubinų derlius yra panašus, kaip ir kitų nenašiose žemėse auginamų augalų – vidurkis siekia apie 2 t/ha, maksimalus –4 t/ha. Lubinus Keršiai augina jau penktus metus, anksčiau sėdavo žirnių, pupų ir pelėžirnių.

„Gavome vokiškos sėklos ir sudarėme sutartį su vokiečiais užauginti maistinių lubinų, nes šie ankštiniai augalai turi visų žmogui reikalingų aminorūgščių. Kadangi amerikietiškos sojos Europoje nekaip užsirekomendavo, nes jas auginant naudojama daug glifosatų, tai vokiečiai bando pereiti nuo sojų prie lubinų“, – geras lubinų auginimo perspektyvas įžvelgia ūkininkas.

Tiesa, jis pripažįsta, kad šie sėjomainai labai tinkantys augalai, nes sukaupia daug azoto, yra gana specifiniai dėl derliaus nuėmimo (kuliami jie rugsėjį). Jei po sauso laikotarpio pradeda lyti, lubinai ima leisti papildomas šakas ir naujose ankštyse formuoti grūdus. Dėl šios pačios priežasties netinkami jie auginti ir derlinguose dirvožemiuose. „Tad kuliant dalis grūdų būna prinokusių, dalis – visiškai žalių, o kai jie susimaišo, gaunama košė“, – sako J. Keršys, pabrėždamas, kad norint pagaminti kokybiškus lubinų grūdus ūkyje yra būtina naši valymo ir džiovinimo įranga.

Planuose – nauja džiovykla

Lig šiol ūkininkas grūdus džiovino suomiška „Arska“ 12 kub. m džiovykla, sukomplektuota su Suomijoje lyderio pozicijas užimančio džiovyklų ir kitos grūdų ruošos įrangos gamintojo „Antti“ 190 kW dyzeline krosnimi. Visa ši įranga buvo naudota Suomijoje, vėliau išmontuota ir atvežta į Lietuvą.

Pasak jo, tokia džiovykla išsiplėtusiam ūkiui yra gerokai per maža, tad svarsto galimybes įsigyti didesnės talpos ir našumo įrangą. „Reikėtų, kad džiovykla per dieną kokybiškai išdžiovintų apie 50 t grūdų. Gyvename gyvenvietėje, tad naktimis apie džiovinimą net kalbos negali būti, nes pagal Lietuvos įstatymus bet koks triukšmas po 22 val. draudžiamas“, – sako J. Keršys, svarstantis įsigyti 36 arba 41 kub. mtalpos džiovyklą.

Apie našesnės džiovyklos įsigijimą svarstantis Jonas Keršys (antras iš dešinės) kartu su kitais šalies ūkininkais vasarį lankėsi Suomijos gamintojo „Antti“ gamykloje. Kelionę organizavo jau septintus metus šia įranga mūsų šalyje prekiaujanti bendrovė „Rovaltra“

Ūkininkas sako, kad norėtų įsigyti „Antti“ įrangą, tam vyko apsižiūrėti ir į gamyklą, o labiausiai jį domina vadinamieji suomiški namai – paketinės džiovyklos, kur viename pastate sutalpinama visa grūdų ruošos įranga: valomoji, kuri ekologiniame ūkyje būtina, džiovykla ir laikymo talpyklos. „Viena yra matyti grūdų džiovinimo ir saugojimo kompleksą Suvalkijos lygumose, visai kas kita – gražiame Trakų r. kraštovaizdyje“, – pripažįsta ūkininkas.

Nors džiovykla ūkiui labai reikalinga, tačiau nuo investicijų kol kas sulaiko lėšų trūkumas. „Galėtų gamykla ar įrangos tiekėjas mokėjimo atidėjimus pasiūlyti, tai būtų didelis palengvinimas. Būtų idealu, jei galėtume dalį pinigų sumokėti iš anksto, o kitą – iš naujo derliaus, pvz., spalio mėnesį, nes ekologinių grūdų realizacija prasideda rugsėjį, o po mėnesio ūkį pasiekia ir pinigai“, – svarsto J. Keršys.

Anot jo, po derliaus nuėmimo ir ekologinių grūdų kaina būna didžiausia, tad ilgai laikyti jų neapsimoka. Vienintelė kultūra, kurios atsargos užsiguli sandėlyje, yra grikiai. „Grikiai, panašiai kaip ir žirniai bei pupos, yra banguojanti kultūra. Kai pasiūla maža, kaina pakyla, bet kai plotai išauga, kaina krenta“, – pastebi ūkininkas, planuojantis šį pavasarį sėti grikių mažiau nei įprastai.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką svarbiausio turėtų nuveikti ministras A. Palionis?
Orai