Kauno r. Pastaraisiais metais stebimas daržovių sektoriaus nuoseklus ir stabilus augimas. Palyginti su 2024 m., bendras deklaruotų daržovių plotas 2025 m. padidėjo 1 836 ha (beveik 21 proc.) – iki 10 640 ha, teigia Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) vadovė Indrė Lukoševičienė.

Daugiausia šį augimą lėmė keturios kultūros: moliūgai, cukinijos, ridikai ir ropės. Vien moliūgų plotai per metus padidėjo net 571 ha ir šiuo metu siekia 2 484 ha, kai 2020 metais jie sudarė 713 ha.

„Tai reiškia, kad vos per penkerius metus moliūgų deklaravimas išaugo daugiau nei 3 kartus. Turime rimtai apsvarstyti, ar šis augimas atspindi realią gamybą ir rinkos paklausą, ar čia slypi spekuliaciniai motyvai, susiję su susietosiomis išmokomis“, – atkreipė dėmesį LDAA direktorė.

Cukinijų plotai per metus išaugo 213 ha – nuo 434 iki 647 ha, ropių plotai padidėjo daugiau nei 13 kartų – nuo 16 ha iki 220 ha. Šis augimas taip pat kelia klausimų dėl realios gamybos apimčių ir rinkos paklausos pagrįstumo.

I. Lukoševičienės teigimu, taip pat išaugo plotai ir kitų rečiau auginamų daržovių: patisonų (nuo 80 iki 100 ha), salotų (nuo 21 iki 92 ha). Ridikėlių plotai padidėjo beveik 15 kartų – nuo 3 iki 45 ha, aguročių plotai padvigubėjo ir siekia 63 ha.

Tačiau porų, česnakų, smidrų plotai kito nežymiai – tai rodo, kad augintojai ieško nišinių galimybių.

O štai kitos svarbios daržovės, pasak I. Lukoševičienės, tarkime, morkos (651, 95 ha), svogūnai (938, 37 ha) ir gūžiniai kopūstai (512,33 ha) išlaiko gana stabilų plotą, tačiau matyti nedidelis jų mažėjimas.

„Šios kultūros yra kertinės Lietuvos vartotojų mitybos dalis, todėl svarbu skatinti jų gamybos tęstinumą. Kai kurios nišinės kultūros, pavyzdžiui, patisonai, salotos, ridikėliai ar aguročiai, demonstruoja spartų augimą, o tai rodo augintojų ieškojimus naujose rinkos nišose“, – sako I. Lukoševičienė.

LDAA direktorė sako, kad valstybės paramos sistemos turi būti tikslingos ir prisitaikančios, kad skatintų ne fiktyvų deklaravimą, bet realią gamybą.

Kas neramina daržovių augintojus?

Pasak LDAA direktorės, tam, kad daržininkai užaugintų kokybišką produkciją, jiems tenka susidurti su daržovėms laistyti naudojamo vandens reikalavimais, augalų apsaugos produktų trūkumu, dirvožemio plotais, kuriuose ribojama ūkinė veikla, ir kt.

Klimato kaita ir vis dažnėjantys sausringi laikotarpiai lemia didėjantį poreikį laistymui naudoti upių, tvenkinių ar ežerų vandenį.

Nuo 2023 m. įsigaliojusios taisyklės numato aiškią tvarką – tam tikrais kiekiais naudojamas vanduo turi būti registruojamas, o didesni kiekiai reikalauja poveikio aplinkai vertinimo atrankos.

I. Lukoševičienė sako, kad yra palengvinimų, kurie buvo pristatyti LDAA, tačiau jokiame teisės akte jie nereglamentuoti.

Pasak I. Lukoševičienės, Lietuva yra viena iš vos dviejų ES valstybių, kurios taiko nacionalinius vertinimo kriterijus, todėl mūsų augintojai turi gerokai siauresnį priemonių pasirinkimą nei kaimyninių šalių ūkininkai.

„Tai tiesiogiai silpnina mūsų konkurencingumą, nes klimato šiltėjimas atneša naujų ligų ir kenkėjų, o esamas ribotas produktų sąrašas neleidžia efektyviai apsaugoti derliaus. Nors kai kurių produktų naudojimo leidimai buvo išplėsti, kitiems to padaryti nepavyko, todėl būtina aktyviau siekti sprendimų tiek nacionaliniu, tiek europiniu lygmeniu“, – sako ji.

Dėl fiktyvių deklaracijų mažėja parama

PasakI. Lukoševičienės, vienas didžiausių pastarųjų metų iššūkių – susietosios paramos mažėjimas dėl fiktyvių deklaracijų.

Kai kurie augalai, ypač moliūgai, deklaruojami itin dideliais plotais, tačiau reali jų gamyba ir realizacija kelia abejonių.

Tai lemia, kad ribotas paramos biudžetas išdalijamas plačiau, o tikriesiems augintojams tenka mažesnė išmoka.

Pasak jos, norint užtikrinti sąžiningą konkurenciją, būtina griežtinti patikras ir reikalauti dokumentų, įrodančių realią gamybą.

Miglota ateitis

Žvelgiant į ateitį, artėjantis 2028–2034 m. ES finansinis laikotarpis kol kas kelia daugiau klausimų nei pateikia atsakymų. Neaiškus tiek finansavimo dydis, tiek prioritetai, tačiau jau dabar aišku, kad daugiau dėmesio bus skiriama jaunųjų ūkininkų rėmimui, tvariam ūkininkavimui, skaitmenizacijai ir ūkių atsparumui krizėms.

LDAA direktorė atkreipia dėmesį ir į gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kurie palankūs paslaugas pagal kvitus teikiantiems asmenims.

Padidintas neapmokestinamas pajamų dydis leis daugiau uždirbti be papildomų mokesčių, o tai ypač svarbu sezoniniams darbams daržininkystėje.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios naujos nuostatos numato, kad bus padidintas NPD uždirbantiems pagal kvitus – nuo dabar galiojančių 1 750 iki 2 241 Eur per metus.

„Lietuvos daržovių sektorius išlieka gyvybingas ir augantis, tačiau, norint užtikrinti jo tvarumą, būtina atsakingai administruoti paramą, reikia realią gamybą remiančių sprendimų. Taip pat reikia nuolatinio dialogo tarp augintojų bei valdžios institucijų.

Tik bendradarbiaudami galime sukurti sąlygas, kad Lietuva būtų ne tik deklaruojanti, bet ir realizuojanti derlių“, – teigia LDAA direktorė I. Lukoševičienė.