Londonas. Jungtinėje Karalystėje didėja nepasitenkinimas, kad pienininkystės ūkiai renkasi paskersti ką tik gimusius vyriškos lyties veršiukus, nes taip patiriama mažesnė finansinė žala.

„Pieno pramonės purvinoji paslaptis: vis dar pigiau nužudyti vyriškos lyties veršiukus nei juos auginti“. Straipsnį tokiu pavadinimu išspausdino britų dienraštis „The Guardian“.

Veršiukų, kurie paskerdžiami iš karto po gimimo, skaičius vėl didėja, nepaisant to, kad pieno pramonė stengiasi riboti tokią praktiką.

Dienraštis skelbia, kad britų ūkininkui gali kainuoti iki 30 svaro sterlingų veršiuką parduoti veršienai ar jautienai, o ankstyvas ką tik gimusio gyvulio atsikratymas kainuoja tik 9 svaro sterlingų. Vis daugiau ūkininkų pasinaudoja pastaruoju variantu.

Pienininkystės ūkiai turi kelias išeitis, ką daryti su vyriškos lyties veršiukais. Jie gali nedelsdami utilizuoti, nušaudami jį patys arba sudaruti sutartį su kailialupiu, kad jis paskerstų ir iš ūkio išvežtų negyvus gyvūnus.

Taip pat galima parduoti veršiuką auginti mėsai arba gyvam eksportui. Nedaug ūkių bando laikyti veršiukus kartu su motinomis ilgiau, nes tai brangus variantas.

Jei norima veršiuką parduoti auginti mėsai, reiškia, kad ūkininkas 2-4 savaites turės maitinti gyvulį, kad jis pasiektų pakankamą svorį. Tai kainuos apie 2 svaro sterlingus per dieną. Veršiukų pardavimo kaina yra ne daugiau  kaip 25-40 svaro  sterlingų. Tai neapima papildomų išlaidų, pvz., gimimo registravimo, veterinaro paslaugų.

Tuo tarpu nušauti veršiuką kainuoja tik 9 svaro sterlingus, įskaitant paslaugas kailialupio, kuris sudegins kūną, arba išlaidas jį pristatys šunų maisto gamyklai.

Ūkyje nušauti veršiukai negali patekti į maisto žmonėms grandinę, todėl ūkininkai gali patys utilizuoti gyvūnus veršius tik tuomet, jei turi licencijuotą krematoriumą.

Didžiosios Britanijos pieno ūkininkai du dešimtmečius patiria didžiulį spaudimą mažinti pieno gamybos išlaidas, nes ilgą laiką pienas buvo pagrindinė prekybos centrų pirkėjų pritraukimo priemonė.

Viena  ūkininkė, kuri paprašė likti anonimiška, „The Guardian“ paaiškino, kad negali rasti rinkos vyriškos lyties veršiukams. Ūkininkė sako, kad neturi vietos ir pinigų veršiukams laikyti ir nesijaučia gerai, kad juos turi nušauti.

„Mes pasikviečiame tam kailialupį. Aš niekada negalėčiau tai padaryti. Netgi negaliu maitinti jų, jei žinau, kad po kelių dienų jis bus negyvas“, – pasakojo ūkininkė.

Alternatyvos nėra paprastos. Pusė milijono veršiukų anksčiau buvo eksportuojami į žemyną. Tačiau visuomenė protestuoja, teigdama, kad ilgos kelionės sunkvežimiais pažeidžia gyvūnų gerovės standartus.

Praėjusiais metais iš Anglijos nė vienas veršiukas nebuvo eksportuotas, nors iš Škotijos išvežta apie 5 000 veršiukų, daugiau kaip 20 000 – iš Šiaurės Airijos.

Nedaug pieno ūkių ryžtasi auginti veršelius. Deividas Finlėjus (David Finlay), kuris valdo vieną didžiausių Jungtinės Karalystės etiško pieno ūkių, penkis mėnesius augina veršiukus kartu su mamomis. Vėliau vyriškos lyties veršiukai atskiriami ir auginami dar 3 mėnesius, kol parduodami mėsai. Ūkininkas praranda didelę pajamų už pieną dalį, tačiau gali brangiau paduoti mėsą.

MŪ inf.