Basf A1 2024 07 01 Basf m1 2024 07 01
Ūkis
Bitininkas smėlingoje žemėje sėkmingai įveisė žydinčias bičių ganyklas

Raseiniai. Lietuvoje bitininkai, norėdami gauti daugiau medaus produkcijos, bičių avilius veža į žydinčių augalų plotus ar patys įrengia medingas bičių ganyklas.

Raseinių r. Šiluvoje gyvenantis bitininkas ir dekoratyvinių augalų selekcininkas Valdas Mikolaitis šiemet prižiūri 17 bičių šeimų, kurios įkurdintos ramioje vietoje prie miško, toliau nuo kelių ir apie 80 m atstumu nuo keturių liepynų. Paprastosios avietės, įvairūs kiti miško augalai ir mažalapės liepos yra vieni medingiausių Lietuvoje augalų, užtikrinančių itin geros kokybės medų.

„Tačiau kasmet pasibaigus liepų žydėjimui, arti bityno skurdžioje pievoje, esančioje 1,5 ha nuosavos žemės sklype, bitutėms pristigdavo medingųjų augalų, todėl prieš ketverius metus sugalvojau joms įveisti skirtingu laiku žydinčią ganyklą, kad papildytų įvairovę ir prailgintų medunešį“, – pasakoja bitininkas.

Bioversija 2024 07 09 m7

Bičių ganyklos – nektarą, žiedadulkes ir pikį nešančių bičių maitinimosi šaltinis, užtikrinantis sveiką ir nenutrūkstamą darbštuolių šeimos vystymąsi. Lietuvoje suskaičiuojama apie 200 medingųjų augalų rūšių. Efektyviausiai bitutės darbuojasi, kai nektaringų žydinčių augalų plotai yra šalia ar 500–1000 m atstumu, jeigu toliau – parnešamo nektaro kiekis mažėja.

Viena šeima, kurioje vasaros metu darbuojasi apie 80–90 tūkst. bičių, iš augalų sunešto nektaro pagamina apie 70–80 kilogramų medaus.

Bitininkas Valdas Mikolaitis

Pasirinko sausrai atsparius augalus

V. Mikolaitis nederlingoje dirvoje visai nesėjo kultūrinių augalų, nes seniau gretimame lauke auginti žirniai siekė tik per sprindį. Per daugelį metų šią pamiškės pievą užkariavo varpinės žolės, kurios išstūmė prieš tai augusius įvairesnius sausų pievų augalus.

Vasarą, prieš bičių ganyklos įveisimą, vyras šį plotą nupurškė herbicidais, kad sunaikintų nenaudingus augalus. Paskui rudenį įdirbo dirvą ir su rankine sėjamąja pasėjo medingųjų šalavijų 0,5 kg sėklų ir truputį čiobrelių. Jų sėklas į dirvą įterpė eilutėmis, vienodais 45 cm atstumais viena nuo kitos. Sėjamąją ūkininkas sukonstravo su elektriniu varikliu, kaip energijos šaltinį naudoja baterijas.

Vėlesniais metais į pasėlį papildomai įsėjo paprastojo raudonėlių sėklų.

Bitininkas iš anksto prieš sėją prisirinko paprastųjų raudonėlių, čiobrelių ir šilinių, pievinių, gojinių, menturinių šalavijų sėklų.

Pasak V. Mikolaičio, pirmaisiais metais išdygę augalai buvo dar labai silpni, nes buvo užpustyti smėlio. Kad medingųjų augalų nenustelbtų sudygusios varpinės žolės, jas nupurškė varpiniams augalams skirtais herbicidais ir dirvos netręšė nei organinėmis, nei mineralinėmis trąšomis.

Kitais metais medingieji, sausrai atsparūs augalai sustiprėjo ir dalis jų pražydo.

Šalavijai žydi nuo birželio iki liepos vidurio, o raudonėlių ir čiobrelių žydėjimas tęsiasi dar ir rugpjūtį. Iš hektaro šalavijų ir raudonėlių bitutės ypač geromis sąlygomis surenka iki 300 kg, iš čiobrelių – iki 180 kg nektaro.

Šie medingi augalai savaime gerai pasisėja, todėl žolyną ūkininkas nušienauja tik vieną kartą rudenį ir palieka mulčiui.

Liepos pradžioje žydi įvairios šalavijų rūšys, čiobreliai, raudonėliai, baltieji dobilai, snaudalinės džiugūnės

Nustebino po daugelio metų sudygusių augalų įvairovė

Bitininkas pasakoja, kad visai nelauktai smėlingoje bičių ganykloje savaime ėmė dygti begalė vietinio gėrio. Tai austėjos – dvimečiai augalai. Daugiamečiai augalai – smaliukės, bėručiai, paprastosios ir vaistinės veronikos, snaudalinės džiugūnės, smiltyninės, tikrosios, žąsinės ir net miškinės sidabražolės, paprastosios ir pievinės kraujažolės, šliaužiantieji šilokai, jonažolės, linažolės, baltagalvės, veronikos, gauromečiai, baltieji dobilai ir daug kitų augalų. Auga net pelkinė notra!

Pasirodo, kaddirvos armens sluoksnyje, kur išsidėsčiusios medingųjų augalų šaknys, yra daugybė pasirengusių sudygti įvairių rūšių augalų sėklų, kurios išlieka daigios ne vieną dešimtmetį. O sulaukusios tinkamo momento sudygsta, medingąją bičių ganyklą dar labiau praturtindamos. Beje, atsirado ir varpinių augalų – eraičinų, smilgų, netikšių avižų ir kitų, bet jiems neleidžiama įsigalėti.

Kitas eksperimentinis laukas

Mėgstantis eksperimentuoti V. Mikolaitis šalia esamos žydinčios bičių ganyklos, 3 ha lauke šį pavasarį į analogiškai iš rudens paruoštą dirvą pasėjo mišinį iš daugiamečių medingų augalų: baltųjų dobilų, mėlynžiedžių liucernų, sėjamųjų esparcetų, šalavijų, čiobrelių, vikių, taip pat pridėjo dvimečių baltažiedžių barkūnų ir vienamečių – bitinių facelijų, baltųjų garstyčių, grikių ir saulėgrąžų. Jų sėklas pasėjo tokiu tankumu, kaip įprastai sėjami javai.

Dabar šioje bičių ganykloje žydi vienmečiai medingieji augalai.

Autorius: Rūta Antanaitienė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024
Setupad-desktop-po tekstu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kas dar, be uždarbio, skatina ūkininkauti?
Visos apklausos