Bendrovių asociacijos dėmesio centre – veislininkystė
2019-03-20

Vilnius. Kokia turėtų būtų šalies veislininkystės sistema, kokios funkcijos turėtų likti asociacijoms, kiek reikalingas genominis tyrimas – apie tai diskutavo Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumas ir veislininkystės bei kitų įstaigų atstovai.

Pradėjus veislininkystės įstaigų pertvarką nerimsta kalbos, kaip bus tvarkomasi ir kokiu keliu bus einama ateityje. Pertvarkas pristačiusi Žemės ūkio ministerijos Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovė Virginija Žoštautienė teigė, kad tai – struktūriniai pokyčiai, kurių metu veislininkystės įmones, kurioms nebūdingos valstybinės funkcijos, siūloma privatizuoti. „Tai liečia Šilutės veislininkystę, Panevėžio veislininkystę, Kiaulių veislininkystę. Nors protokoliniame sprendime yra ir Lietuvos veislininkystė, yra pozicija šiandien jos tikrai neprivatizuoti. Ją palikti, kaip buvo ir didžiąja dalimi akcijas turėtų valstybė“, - pristatė V. Žoštautienė.

Artimiausiu metu bendrovės bus įtrauktos į sąrašą, privatizavimas turėtų vykti kitais metais. UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ jungiama su UAB „Pieno tyrimai“ ir iki metų vidurio turėtų veikti kaip viena bendrovė, kurios visas akcijas valdo valstybė.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Apie veislininkystės pokyčius kalbėjęs Žemės ūkio ministerijos Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriaus vedėjas Arūnas Šileika priminė, kad pernai lapkritį įsigaliojo naujas ES reglamentas ir gimsta nauja sistema bei struktūra, o laikai, kai buvo nurodoma, ką ir kaip daryti, jau praėjo.

„Kas yra veislininkystės sistema? Tai, iš tikrųjų, esate jūs patys – ūkininkai, bendrovės. Nuo jūsų prasideda. Kiek melžti, kokios sudėties pieną turėti, kokį priesvorį turėti – tai priklauso jums. Kalbant apie pieninius galvijus, yra trys asociacijos, kurios yra tiesioginiai jūsų padėjėjai, bet ir čia neturime sutarimo. Gal tos struktūros ir sistemos gerinimo reikia? (...) Ar sutiktumėte, kad reikia išvis kalbėti kaip statyti tą veislininkystės namą, kad jūs bendrai dirbtumėte. Realiai dabar Lietuvoje yra du frontai. Kaip mes susikursime ir pastatysime tą sistemą, struktūrą, priklauso nuo jūsų pačių. Niekas, nei Vyriausybės atstovai, nei ministerija, nebegali nurodinėti, kaip reikia dirbti ūkiui“, - apie diskusijos būtinybę ir vienos krypties ieškojimą kalbėjo A. Šileika.

Veislininkystės sistemos pokyčius pristatė ŽŪM Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovė Virginija Žoštautienė ir Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriaus vedėjas Arūnas Šileika

Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacijos direktorius Jonas Lingys, Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos pirmininkas Virgilijus Urbonavičius bei AB „Lietuvos veislininkystė“ direktorius Gediminas Valiulis sutiko, kad yra skirtingų aspektų, tačiau verta išlaikyti nacionalinę veislininkystę.

„Pasišnekame, pasišnekame ir išsiskirstome. Norime atrasti konsensusą, išklausyti nuomones, pavyzdžius. Mes visą laiką atradinėjame dviratį, kuris jau senai atrastas ir gal neblogai važiuoja“, - kalbėtis ir ieškoti sutarimo ragino LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis.

Apie sistemingo, tęstinio veislininkystės darbo, genetinio vertinimo būtinybę kalbėjo ūkininkė Adelė Danutė Adamonienė. „Mes visi šiandien sėdėdami turime ieškoti būtų sukurti bendrą struktūrą, tik tada ji funkcionuos (...) Ką bepajudinsi – visur labai daug problemų. Nė vienos asociacijos tikrai nepeikiu, jis visi dirba, bet dabar jūs susiduriate su problemomis“, - kalbėjo ūkininkė.

ŽŪM atstovas A. Šileika priminė, kad dabar tarsi yra dvi veiklos pusės: veislininkystė perduota asociacijoms, priežiūra – Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT). Gaires, ką ir kaip daryti, nusistato asociacijos, o veisimo programas tvirtina ir prižiūri VMVT. Jam antrino V. Žoštautienė, akcentuodama, kad valstybei liko priežiūra, kontrolė ir teisės aktų rengimas, o selekcinių (veisimo) programų rengimas – asociacijų reikalas.

LŽŪBA prezidiumo posėdyje daug dėmesio skirta gyvulininkystės ir veislininkystės problemoms

Po ilgų diskusijų, kas ir kuo turėtų rūpintis, kaip sistema turėtų veikti, LŽŪBA prezidentui Petrui Puskunigiui tiesiai paklausus, ar yra bent kokia nors vizija, kurios šalies modelis būtų tinkamas Lietuvai, tiek J. Lingys, tiek G. Valiulis kalbėjo apie Estiją.

„Matau tą pavyzdį. Jie dirba labai kryptingai. Pagal produktyvumą ES jie – antroje vietoje. Jie įsiveža spermos 15-20 proc. O visa kita – vietiniai buliai. Dirbo, vertino, gerino“, - kalbėjo AB „Lietuvos veislininkystė“ vadovas G. Valiulis.

Diskusijos metu P. Puskunigis pastebėjo, kad visai tai – tikrai sudėtingi dalykai ir daugelis gamybininkų vis dėlto nėra šios srities specialistai, tad kryptys bei strateginiai tikslai turi būti numatyti valstybės lygmeniu. „Jei kalbame apie Lietuvos gyvulininkystę, turėtų būti labai rimtai sprendžiami šitie dalykai. Jau dabar matome, kad čia susikerta komerciniai interesai ir taip toliau. Turime įdirbį, įmonę Lietuvos veislininkystė. Ji tikrai gera. Kol yra konkurencija Lietuvoje, mes mokame tokią kainą. Jei jos nebūtų, tada kaina galutinai netiktų. Sugriauti labai lengva...“, - kalbėjo P. Puskunigis, pridėdamas, kad savo bendrovėje sąmoningai stengiasi pirkti iš kelių šaltinių ir palaikyti ne vieną pusę.

Išklausius diskusijų, Lenkijos veislininkystės įmonės atstovo pristatymą, ŽŪM Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriaus vedėjas A. Šileika ragino visas suinteresuotas puses sėsti prie vieno stalo ir suformuoti, kokia matoma nacionalinė veislininkystė.

„Mes iš principo pritariame, kad turi būti nacionalinė veislininkystė, negalime pasilikti vien tik ant komercijos. Pavyzdžiu laikome estus“, - diskusiją reziumavo J. Sviderskis.

Genominis tyrimas – būtinybė?

LŽŪBA prezidiumo posėdyje aptartas ir genominis tyrimas bei jo būtinybė pažangiai veislininkystei. Prezidiumo narys Džiugas Grigaliūnas išsakė siūlymą, kad norint, jog Lietuvos ūkininkai jį taikytų ir tai darytų tikslingai, valstybė galėtų prisidėti daliniu finansavimu, o suinteresuoti ūkininkai prisidėtų ir savo lėšomis. „Nusimatykime kažkokią eilutę. Nes, na, ne tik lazeriai yra flagamanas, žemės ūkis irgi esame flagmanas. O čia tikrai yra vienas iš pagrindinių dalykų, kur mes galime labai stipriai pajudėti“, - taikyti naujausius metodus gyvulininkystėje ragino D. Grigaliūnas.

LŽŪBA prezidiumo narys Džiugas Grigaliūnas siūlė ieškoti galimybių valstybei bent dalimi prisidėti prie genominio telyčių tyrimo

P. Puskunigis pabrėžė, kad kalbama apie mėnesio laiko telyčių tyrimą, o jei tai bus daroma masiškai, bus galima kalbėti apie bandos išgryninimą. „Vis tik karvę užsiauginti kainuoja labai daug. Pusantrų metų laikyti ir po to rasti, kad ji neproduktyvi, netinkama...“, - sakė LŽŪBA prezidentas. Jo teigimu, Europoje jau penkti metai tai vyksta, o Lietuvoje vis dar menkai žinoma ir kartais kalbama apie skirtingus dalykus. Tačiau tokį tyrimą būtų galima atlikti tik  grynaveisliams gyvuliams (turinčiais ne mažiau 95 proc. holšteinų kraujo).

Pasak P. Puskunigio, norint gerų bandų, kitiems metams valstybei numačius lėšų ir dalį tyrimo finansuojant, tie, kurie nori rimtai užsiimti pieno gamyba, ras galimybių ir patys prisidėti, tačiau apie tai būtina kalbėti jau šiandien.

Jam pritarė ir „Auga group“ gyvulininkystės vadovas dr. Sigitas Japertas. „Tuo pačiu, kad ir pirkdami tuos tyrimus Lenkijoje ar Vokietijoje, susiformuotume lietuviškos genetikos populiaciją, kad galėtume ateityje tuo pagrindu turėti savo populiacijos duomenų banką, galėtume eiti prie karvių genominio vertinimo. Jas turėtume įdarbinti veislinių bulių pastatymui į veislininkystę. Jie gimtų jau su pilna aklimatizacija Lietuvos sąlygoms“, - plačiau žiūrėti į genetiką ir suvokti, kad, pavyzdžiui, ne tik geresni pieno rodikliai, bet ir kiti ūkiniai požymiai kuria vertę, ragino gyvulininkystės specialistas.

Tam, kad genominį tyrimą reikia naudoti, pritarė ir jau minėtų galvijų gerintojų asociacijų atstovai. O G. Valiulis priminė, kad telyčias ištirti galima daug kur, tačiau buliukus – tik JAV. „Domėjausi, kur tiria estai buliukus. Juodmargius tiria Amerikoje, o žalųjų kol kas niekas netiria“, - sakė AB „Lietuvos veislininkystė“ vadovas. Anot jo, su žalųjų veislės genomo tyrimais yra problema, tačiau jis turi vilties, kad padedant lenkams galbūt situacija galėtų keistis.

„Auga group“ gyvulininkystės vadovas Sigitas Japertas išsakė pritarimą, kad mūsų šalyje turėtų būti dirbama Estijos veislininkystės pavyzdžiu – apie 80 proc. bulių turėtų būtų išnešioti vietinių karvių ir užauginti Lietuvoje

Svarstant ką ir kaip reiktų tirti. D. Grigaliūnas priminė, kad pirmiausiai reiktų kalbėti apie jaunų telyčių tyrimą ir tai būtų ne kiek veislininkystė, o pagalba ūkininkams, kurie taip galėtų gerinti savo bandas.

Tai, kad pradėti reiktų tik nuo jaunų telyčių tyrimo, akcentavo ir P. Puskunigis. „Jei iš valstybės atsirastų bent dalis šitų tyrimų kompensavimo, tikrai daug kas naudotųsi ir, manyčiau, per keletą metų matytume visai kitą vaizdą“ , - sakė LŽŪBA prezidentas, o tarp posėdžiaujančių atsirado replikuojančių, kad užtektų surengti mažiau ar išvis nerengti parodų – ir liktų lėšų genominiams tyrimams.

Tuo tarpu A. Šileika siūlė neatmesti galimybės tokius tyrimų atlikti ne pavieniams ūkiams, o per asociacijas, esą teikiant didesnius mėginių kiekius būtų mažesni ir kaštai. Ir dar kartą paragino asociacijas dirbti bendrai.

„Jei pavyktų planas, kad veislininkystę privatizuotų paslaugos gavėjas, tai šitos parodos būtų tikros parodos ir jos būtų reikalingos Lietuvai ir mums visiems. Mes turime šiai dienai ką parodyti, bet bijome rodyti, ką turime, nes nėra tęstinumo. Kas iš to, kad parodžiau? Aukcioną padarysiu? Gerą karvutę nuvešiu, parvešiu ir paskui išvešiu į maistą? Turi būti sukurta visa sistema. Kai įmonę ūkininkai valdys patys, pasidarys ir tą parodą tokią, kokia yra Vokietijoje“, - veislininkystės klausimą užbaigė dr. S. Japertas, o A. Šileika pažadėjo perduoti išsakytus siūlymus atitinkamai veislininkystės komisijai.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokių organizacijų veikla Jūs domitės?
Orai