Panevėžio r. Lietuvoje labai išpopuliarėjo baklažanai. Prie to prisidėjo ne tik pirkėjų norai, bet ir augintojų galimybės užauginti šių pietietiškų daržovių – dėl šylančio klimato šios ilgos vegetacijos daržovės mūsų šalies sąlygomis uždera jau ne tik šiltnamiuose, bet ir lauke.

Panevėžio rajono daržininkės, geros bičiulės Salvina Kievinienė ir Milda Mikelionienė patikina, kad nors šiemet baklažanų derlius buvo gausus, šių daržovių visiems norintiems pirkėjams pritrūko – tai rodo, kaip šios šilumamėgės daržovės išpopuliarėjo Lietuvoje.

Baklažanai labai mėgsta saulės šviesą, šilumą ir drėgmę. Vaisių forma labai įvairi – nuo rutulio, ovalo, cilindro ar kriaušės, o spalva – nuo tamsiai violetinės, geltonos, žalios, rusvos, rausvos iki baltos ar dryžuotos.

Išmėgino kompaktiškas žemaūges veisles

Šiemet S. Kievinienės šiltnamiuose, be įprastų aukštesnių baklažanų, augintos ir kompaktiškesnės, itin gausų derlių išauginančios veislės: Česky Rany – purpuriniais, Serena – dryžuotais vaisiais. Augalai žemesni, jiems nereikia įrengti atramų, auga gražiais mažais krūmeliais. Vaisiai kiek smulkesni nei Black Beauty, Bonica F1, Classic F1, todėl nereikia riboti jų derliaus – kiek užmezga, tiek ir išaugina.

Baklažanai būna įvairaus dydžio – nuo 0,3 iki 1,2 kg. Maistui tinkamiausi 12–20 cm ilgio, 5–20 cm skersmens vaisiai, kurių sėklos yra minkštos ir šviesios

Baklažanai derėjo visą rugsėjį ir dar spalio pradžioje. Auginant baklažanus šiltnamyje, svarbu užtikrinti gerą vėdinimą, ne tik vasarą, bet ir rudenį, prasidėjus rūkams, kad neplistų ligos. S. Kievinienė baklažanus tręšia kompleksinių trąšų tirpalais lašeline laistymo sistema, kad augalai būtų nuolat aprūpinti maisto medžiagomis, o lapija išliktų sausa.

Daržininkė pataria ilgai nelaukti ir vaisius skinti, kai tik įgyja veislei būdingą spalvą, tuomet greičiau augs nauji baklažaniukai. Kad vaisiai greičiau pasiektų techninę brandą, augintoja siūlo iki derėjimo pabaigos likus 40–45 dienoms nuskinti stiebų viršūnes ir išskinti žiedus.

Daržininkė Salvina Kievinienė primena, kad nesunokusiuose baklažanų vaisiuose yra nuodingos medžiagos solanino, todėl jų valgyti negalima

Prieš šalnas, būtina nurinkti visus vaisius, o nuskynus ne visai sunokusius, juos baigti nokinti patalpoje. Nesunokusiuose vaisiuose yra nuodingos medžiagos solanino, jų valgyti negalima.

S. Kievinienė pataria baklažanų vaisius kepti, troškinti vienus ar su įvairiomis daržovėmis, tiekti garnyrui prie mėsos ir žuvies patiekalų. Maistinė baklažanų vertė yra didelė, ir beveik visos mineralinės medžiagos yra odelėje, todėl baklažanų nereikia lupti.

Ne tik šiltnamyje, bet ir lauke

Stambų daržininkystės ūkį Upytėje valdanti M. Mikelionienė sako, kad jau daug metų baklažanus sėkmingai augina laukuose, nors anksčiau sodindavo ir šiltnamyje. Pasak daržininkės, šiltėjant vasaroms, baklažanus auginti laukuose apsimoka – jie išauga sveikesni negu šiltnamyje, todėl nereikia naudoti jokių cheminių apsaugos priemonių, be to, dar ir gausiau dera.

„Lietuvoje laukuose vertėtų auginti tik ankstyvąsias ir vidutinio ankstyvumo baklažanų veisles, kad iki rudens pirmųjų šalnų vaisiai pasiektų techninę brandą“, – patirtimi dalijasi Milda Mikelionienė

Ūkininkė sako, kad žemaūges veisles geriau auginti lauko lysvėje, o aukštaūges – šiltnamyje prie atramų. Vieni iš derlingiausių: ankstyvas hibridas Bonica F₁  ir vidutinio ankstyvumo veislė Black Beauty. Jų vaisiai neturi kartumo, būdingo senesnėms veislėms, todėl prieš gaminant nereikia mirkyti vandenyje ar apiberti druska.

Baklažanų veislė Black Beauty

M. Mikelionienė pažymi, kad šią karštą vasarą lauke baklažanų krūmeliai išaugo žemesni negu įprastai, nors reguliariai juos laistė ir papildomai tręšė. Esant aplinkos temperatūrai daugiau nei 30 °C šilumos (optimali baklažanų augimo temperatūra yra 23–28 °C), augalai negali pasisavinti maisto medžiagų – nustoja augti, o saugodamiesi nuo karščio, jie daugiau išgarina drėgmės.

Lauke auginami baklažanai šiemet buvo žemesni

Nors baklažanų šaknų sistema gausi, tačiau išsidėsčiusi paviršiniame dirvos sluoksnyje, todėl baklažanus reikia dažniau laistyti ir tręšti negu pomidorus ar paprikas, atsargiai purenti. Taip pat jie yra jautresni kalcio, geležies ir magnio trūkumui, negu pomidorai.

Kasmet M. Mikelionienėdalį augalų formuoja su 3–4 stipresniais stiebais ir palieka maždaug po 5–6 vaisius, o kitiems leidžia laisvai augti, daugiau megzti vaisių, kad šiltą vasarą ir rudens pradžioje kuo ilgiau derėtų.

MŪ inf.