Kaunas. Šalnos ir kiti nepalankūs veiksniai smarkiai paveikė ankstyvųjų bulvių auginimą Lietuvoje. Ūkininkai kalba apie sumenkusį derlių, vėlyvą jo pradžią.

Lietuvos ankstyvųjų bulvių augintojai tik šią savaitę pradėjo masinį kasimą ir produkcijos tiekimą į prekybos tinklus. Palyginti su praėjusiu sezonu, derlius vėluoja bemaž 10-čia dienų. Tam turėjo įtakos itin nepalankūs ankstyvųjų bulvių auginimui orai: stiprios ir ilgai užsitęsusios šalnos, o vėliau – besilaikanti žema vidutinė paros temperatūra.

Kėdainių rajone daugelį metų bulves auginantis ūkininkas Rimantas Žebarauskas portalui manoūkis.lt pasakoja, kad ankstyvąsias, po dangomis auginamas bulves pabandė kasti dar birželio pirmomis dienomis, tačiau masinį kasimą ir tiekimą prekybos centrams pradėjo tik šią savaitę. O tai – net 10 dienų vėliau negu ankstesniais sezonais.

Didelių nuostolių ankstyvajam derliui padarė ilgalaikės ir stiprios šalnos. „Nors bulves auginame po dangomis ir turime laistymo įrangą, su kuria galime apsaugoti augalus nuo šalnų, tačiau ir tai negelbėjo, nes balandį ir gegužę vyravo jau nebe šalnos, o, galima pasakyti, šalčiai. Temperatūra buvo nukritusi iki -8 ℃. Nuo tokių šalčių jau niekas nebeapsaugo“, – pasakoja patyręs augintojas.

Pasak jo, tuo metu, kai po agrodanga auginamos bulvės turėjo megzti gumbus, jos kentė šalčius.

Pradėjęs bulviakasį R. Žebarauskas įvertino, jog ankstyvųjų bulvių derlingumas yra net 35 proc. mažesnis negu tuo pat metu pernai. Pasak ūkininko, derlingumas nebepadidės, nes anksti pasodinti augalai jau „paseno“ ir nebeturi jėgų užauginti daugiau.  

Nuostoliai – dideli

Vos 10 centų/kg pakilusios produkcijos pardavimo kainos tokių didelių nuostolių nekompensuos. „Ankstyvųjų bulvių auginimo nuostoliai šį sezoną bus labai dideli, gali siekti 25–30 proc.“, – sako R. Žebarauskas.

Šiemet ūkininkas iš viso pasodino apie 150 ha bulvių, iš kurių 14 ha sudaro pačios ankstyviausios, tiek pat – irgi ankstyvosios, tik kasamos truputį vėliau, o likusios auginamos rudens derliui. Pastarosios kol kas auga neblogai.

Kalbėdamas apie ankstyvojo bulviakasio rezultatus R. Žebarauskas guodžiasi bent tuo, kad pastarąsias savaites Kėdainių rajone palijo, lietus padėjo sustiprėti kviečių, rapsų ir pupų pasėliams, kurie per pavasario šalnas irgi buvo iš dalies paveikti. Ūkininkas tikisi, kad bent šių lauko augalų derlius gal bus neblogas ir kažkiek kompensuos patirtus bulvininkystės nuostolius.

Baiminasi, kad padaugės klastojimo atvejų

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Indrė Lukoševičienė portalui manoūkis.lt taip pat patvirtino, kad šviežių bulvių kaina, palyginti 2024 metų 24 savaitę su 2025 metų tuo pačiu metu, padidėjo vos 10 centų už kilogramą.

„Šį pavasarį dėl ekstremalių šalnų dideli ankstyvųjų bulvių plotai buvo pažeisti ar visai sunaikinti. Išgyvenę pasėliai patyrė didelį stresą, o tai paveikė derliaus kokybę ir kiekį. Vartotojai nekantriai laukia šviežių lietuviškų bulvių, tačiau, atsižvelgiant į galimą derliaus trūkumą rinkoje, rekomenduojame atkreipti ypatingą dėmesį į bulvių kilmės šalį. Tikėtina, kad dėl sumažėjusio derliaus bus bandoma klastoti daržovių kilmę“, – perspėja LDAA direktorė.

Pasak jos, atskirti lietuviškas bulves nuo importuotų yra nelengva užduotis. „Pirkdami šviežias bulves prekyvietėje, visada teiraukitės pardavėjo dėl kilmės šalies. Būkite budrūs ir rinkitės patikimus pardavėjus, kad išvengtumėte galimo sukčiavimo. Net ūkininkų turgeliuose kartais atsiranda klastotojų, prisidengusių ūkininko pažymėjimu. Dar patikimiau jas pirkti parduotuvėlėse, kurios prekiauja tik vietinių ūkininkų produkcija. Prekybos tinkluose kilmės klastojimo atvejų pasitaiko vis rečiau“, – sako I. Lukoševičienė.

Vizualiai lietuviškos ankstyvosios bulvės būna su plonesne odele, su dirvožemio likučiais. Importuotos bulvės iš piečiau esančių šalių yra labiau subrendusios, tvirtesne odele, švaresnės, dažniausiai visos vienodo dydžio.

Kilmės šalies klastojimas yra rimtas pažeidimas, todėl vartotojus, pastebėjusius įtartinų atvejų, LDAA direktorė ragina informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.