Kaunas. Klimato kaitos akivaizdoje vis dažniau svarstoma, kaip žemės ūkis gali prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo. Vienas iš būdų tai padaryti – dalyvauti anglies kaupimo programoje.

Ši sistema remiasi tvariomis praktikomis: minimaliu žemės dirbimu, įvairia sėjomaina, tarpinių pasėlių auginimu, mažesniu trąšų naudojimu. Tiesa, daugelis ūkininkų jau taiko kai kurias būtinas praktikas, tad didelių pokyčių jiems imtis netenka.

Susidomėjimas auga

Anglies kreditų kaupimo tema Lietuvoje įgauna pagreitį ir jau rodo apčiuopiamus rezultatus. Štai „InSoil“ kartu su „Linas Agro“ plėtojamoje anglies ūkininkavimo programoje dalyvauja 540 ūkių, valdantys daugiau nei 130 000 ha žemės.

Iš jų 40, dirbančių 18,5 tūkst. ha, patikrino pasaulinė nepriklausoma sertifikacijos, validavimo ir verifikavimo kompanija „SCS Global“. Išorinis auditas atskleidė, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. šie ūkiai sumažino 154 915 t CO₂e emisijų.

„Šis auditas parodė, kad ūkininkų pastangos tausoti dirvožemį yra realiai įvertintos. Ūkiai dar tik ruošiasi gauti pajamas iš anglies kreditų, bet jau dabar aišku, kad pasirinktas kelias leis prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir duos finansinės naudos“, – sako AB „Linas Agro“, kuri  yra „InSoil“ anglies kreditų programos atstovė Lietuvoje, generalinis direktorius Jonas Bakšys.

Kaip teigia „InSoil“ vadovas Laimonas Noreika, savanoriškose anglies taršos sertifikatų rinkose dirvožemio kreditų paklausa auga, o tai leidžia ūkiams sparčiau pereiti prie atkuriamosios žemdirbystės. Jau dabar „InSoil“ anglies ūkininkavimo programa Europoje turi 700 000 hektarų. 

Trumpą statistiką pristato ir įmonės „Dojus agro“, kuri yra „eAgronom“ atstovė Lietuvoje, tiksliosios žemdirbystės vadovas Edvinas Pauželis. Pasak jo, šiuo metu pasauliniu mastu „eAgronom“ anglies kreditų kaupimo programoje dalyvauja daugiau nei 2 000 ūkininkų, apimančių 2 mln. hektarų.

„Kas sezoną matome stabilų augimą, nes žinios plinta, o pirmieji dalyviai dalijasi teigiama patirtimi. Susidomėjimas spartėja, ypač brandėjant anglies rinkoms ir ūkininkams suvokiant tiek finansinę, tiek ir aplinkosauginę naudą“, – priduria E. Pauželis.

Prie „Agreena“ anglies kreditų kaupimo programos 2022 m. prisijungusi Prienų rajono ūkininkė Rasa Rasimaitė-Imhof pasakoja, kad jos ūkis per sutartinį sezoną užrakina tiek CO₂, kiek jo į aplinką išskiria 80 vidutinių Europos namų ūkių.

Kiek per metus ūkyje sukaupiama anglies kreditų, R. Rasimaitė-Imhof tiksliai negali pasakyti, tačiau ji pastebi, kad per keletą metų jų kiekis sumažėjo.

„Iš pradžių skaičiavau kreditus, buvo įdomu pati matematika, tačiau daugiausia anglies kreditų uždirbama pirmaisiais prisijungimo prie programos arba perėjimo metais, kai iki tol į aplinką atpalaiduojamas CO₂ kiekis užrakinamas dirvožemyje.

Vėlesniais metais, taikant tas pačias praktikas, užrakinamos anglies kiekis išlieka stabiliai mažas, todėl ir kreditų sumažėja. Per keletą metų maždaug 3 kartus sumažėjo sukauptų kreditų kiekis ir jų piniginė vertė“, – pasakoja ūkininkė.

Kyla nepagrįstų abejonių

Nors anglies kreditų kaupimo programos Lietuvoje populiarėja, ūkininkams vis dar kyla įvairių klausimų ir abejonių.

„Linas Agro“ atstovas Giedrius Žiūraitis sako, kad dažnas mitas, jog pradėję kaupti anglį ūkininkai negalės arti.

„Galima arti. Turime daug ūkininkų, kurie kas kelerius metus suaria laukus dėl sėjomainoje esančių augalų, – tikina jis. – Kitas mitas – kas bus, jei nesukaupsiu kreditų? Nebus nieko, nes programoje nėra nė vienos vietos, dėl kurios ūkininkui reikėtų kažkuo rizikuoti ar kažko bijoti.“

Kaip teigia E. Pauželis, dažnai žemdirbiai baiminasi, kad anglies kreditų kaupimo programa labai sudėtinga: „Iš tiesų dauguma reikalaujamų praktikų yra gana paprasti patobulinimai, kuriuos daugelis ūkininkų jau svarsto ar netgi taiko.“

Jis priduria, kad taip pat galvojama, jog programa labai įpareigos ir ribos, tačiau, pasak jos, programos yra lanksčios, palaiko ūkininkus ir yra taikomos individualiai.

Kita dažna abejonė, pasak „Agrokoncerno“ tvaraus žemės ūkio projektų vadovės Viktorijos Kleinaitės, susijusi su anglies kreditų ateitimi – ar kainos nekris.

„Mūsų atsakymas – tai ne trumpalaikė iniciatyva, o ilgalaikė strategija, paremta tarptautiniais sertifikavimo standartais, kurie užtikrina skaidrumą ir patikimumą“, – tikina pašnekovė.

Duoklė klimatui

Anglies kreditų kaupimo svarbą vieningai supranta skirtingos žemės ūkio bendrovės. „Dojus agro“ tiksliosios žemdirbystės vadovo E. Pauželio teigimu, dalyvaujant anglies kreditų kaupimo programoje taikomos ūkininkavimo praktikos, kurios ne tik kaupia anglį dirvožemyje, bet ir mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Kartu taip prisidedama prie klimato kaitos švelninimo.

Tiesa, pasak V. Kleinaitės, vien tuo nauda nesibaigia: „Šios praktikos padeda pagerinti ir dirvožemio būklę: didėja humusingumas, dirvožemis geriau sulaiko drėgmę, o tai ypač svarbu vis dažnėjančiais sausros laikotarpiais.“

G. Žiūraitis priduria, kad tokios priemonės taip pat kovoja su erozija.

Tokios papildomos praktikos, kaip mažesnis žemės dirbimas, tarpiniai pasėliai, šiaudų palikimas, prisideda prie dirvožemio erozijos mažinimo, kas yra šių dienų globali problema“, – dar vieną anglies kaupimo dirvožemyje naudą įvardijo G. Žiūraitis.

Finansinė grąža

Kiekvienas anglies kreditų kaupimo programos dalyvis gali tikėtis finansinės naudos. „Ūkininkas gali uždirbti apie 35 Eur/ha per metus. Žinoma, jis gali uždirbti ir daugiau, jei parodys žemės dirbimo technologijos pokytį. Ilgalaikėje perspektyvoje manome, kad anglies kreditų kaina kils ir ūkininkų finansinė grąža bus didesnė“, – dabartines tendencijas atskleidžia G. Žiūraitis.

Žinoma, daug lemia ir ūkio dydis, ūkininkavimo vietovė, taikomos praktikos.

„Trumpuoju laikotarpiu ūkininkai gali tikėtis tiesioginės finansinės kompensacijos parduodami patvirtintus anglies kreditus. Mes garantuojame, kad ūkininkui pardavus vieną sertifikuotą anglies kreditą, kredito vertė bus ne mažesnė nei 30 eurų“, – sako „Dojus agro“ atstovė.

Kaip pastebi V. Kleinaitė, vidutiniškai per metus iš vieno hektaro galima gauti apie 2 anglies kreditus, o vieno kredito vertė šiuo metu siekia 30–40 eurų.

Štai ūkininkė R. Rasimaitė-Imhof sako, kad jau yra gavusi pinigų už pirmuosiuos anglies kreditus, o į programą prisijungė sulaukusi pasiūlymo: „Mūsų ūkio praktikos jau atitiko dalį kriterijų, vadinasi, už tai, ką ir taip darome ūkyje, galime gauti papildomų pajamų.“

Jos teigimu, dalyvaujant programoje tenka įdėti papildomai darbo ir skirti tam laiko, bet tai nenustelbia patiriamos naudos.

„Žinoma, buvo nemažai darbo užregistruoti atskirus laukus ir praktikas į sistemą, ūkyje jau du kartus vyko laukų ir turimų padargų patikra. Kiek žinau, vykdomi stebėjimai iš palydovo. Man tai reiškia, kad reikia skirti papildomo laiko duomenims į sistemą suvesti, tačiau daugiau nieko daryti nereikia ir galima tikėtis papildomai įdarbinti ūkio hektarus“, – sako R. Rasimaitė-Imhof.

Jos teigimu, anglies kreditų kaupimo programa atveria dar daugiau galimybių.

„Esu „Agreena“ programos ambasadorė, dalyvavau susitikimuose Kopenhagoje. Pagal turimus ūkio tvarios praktikos duomenis „Agreena“ gali parengti mūsų ūkiui ataskaitą, kurią galėčiau pateikti kreditoriams ar kitoms institucijoms apie sertifikuotą tvarią ūkio veiklą. Be to, „Agreena“  programoje anglies kreditai sertifikuoti kol kas aukščiausiu kokybės sertifikatu.

Galiausiai įgijau praktinių žinių apie anglies emisijų ir balanso svarbą. Net jei ūkyje pagaminti kreditai kol kas neparduoti, žinau, kad ūkininkaudama bent kažkiek prisidedu prie CO₂ emisijų mažinimo. Taip gamtai tarsi pati susimoku už, pavyzdžiui, asmenines keliones lėktuvu“, – daugiau privalumų vardija ūkininkė.

***

Taigi augantis ūkininkų susidomėjimas anglies kreditais rodo, kad tai nėra mada. Tai – strateginis sprendimas, leidžiantis ūkininkui dar labiau saugoti gamtą, turėti sveikesnį dirvožemį, efektyviau ir pelningiau ūkininkauti.