Berlynas. Prasidėjus žolės pjovimo sezonui technika neretai sužaloja pievose besislepiančius laukinius gyvūnus ir jų jauniklius. Kokią pjovimo strategiją pasirinkti, kad nepakenktume laukinei faunai?

Žinoma Vokietijos žemės ūkio technikos gamintoja kelerius metus tyrė šią problemą kartu su ūkininkais, girininkais ir mokslininkais. Siekiant tiksliau aptikti laukinius gyvūnus, išbandyti naujoviški ir praktiški sprendimai.

Visų pirma laukai buvo tiriami iš oro naudojant infraraudonųjų spindulių kameras. Gyvūnams iš laukų baidyti buvo naudojamos priemonės su garso signalais ar vaizdiniais dirgikliais. Tai pasirodė ypač efektyvu vakare prieš šienaujant. Kitas veiksmingas, bet daug laiko reikalaujantis metodas yra prieš pradedant darbą tiesiog apeiti ir apžiūrėti lauką.

O dirbant rekomenduojama pasirinkti tinkamą pjovimo strategiją. Galimos 4 pievos pjovimo kryptys:

1) Išankstinis pjovimas, kai pieva per vidurį ir iš kraštų apipjaunama dieną prieš darbą. Tokiu būdu pasikeičia gyvūnų buveinės vaizdas, patelės jaučia nerimą ir išveda jauniklius į saugią teritoriją.

2) Link lauko kraštų. Strategija naudojama pjaunant ilgus pievų plotus. Pirmiausia reikia pašalinti žolę galulaukėse, o tada šienauti išilgai pievos, pradedant nuo vidurio į išorę. Tuomet laukiniai gyvūnai gali išbėgti iš lauko.

3) Iš vidaus į išorę. Įvažiuojama į pievos vidurį ir pjaunama ratu, iš vidaus į išorę. Tuomet gyvūnai turi galimybę pabėgti.

4) Kelio kryptimi. Jeigu pieva ribojasi su keliu, galima pradėti pjauti nuo kelio pusės ilgąja jo kryptimi ir tada pjauti nuo jo toliau. Tokiu būdu laukiniai gyvūnai, pabaidyti technikos, neišbėgs į kelią ir nepapuls po pravažiuojančių automobilių ratais.

Žolės pjovimo schemos:

MŪ inf.