Kaunas. Duomenimis, skaičiavimais ir išmania įranga grįsta tikslioji žemdirbystė – tai būdas didinti ūkio atsparumą dažnėjančioms klimato krizėms, taip pat galimybė tausoti aplinką, mažinti išlaidas ir taupyti išteklius.

Pasak Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro vadovo Karolio Urbos, tikslioji žemdirbystė –  tai sprendimų priėmimas ūkyje, remiantis įvairiausių šaltinių duomenimis, siekiant optimizuoti veiklą.

Sprendimams priimti gali būti naudojama daugybė duomenų – nuo laukų, derliaus vertinimo, dirvožemio tyrimų iki meteorologinių stotelių duomenų ar finansinių ūkio ataskaitų.

Kalbą apie tiksliąją žemdirbystę, aplinkos ir išteklių tausojimą Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros jaunesnysis mokslo darbuotojas dr. Marius Kazlauskas pradeda nuo dirvožemio ir jo tyrimų svarbos.

Dirbi neefektyviai, jei nevaldai informacijos

„Ūkininkavimo pagrindas yra dirvožemis, o tikslioji žemdirbystė paremta tiksliu žinojimu, kiek ir kokių medžiagų yra dirvožemyje, koks jo potencialas.

Jei nevaldai šios informacijos, dirbi neefektyviai, švaistai pinigus, produktus, išteklius, mažėja ūkio pelningumas, daugiau į aplinką išskiriama CO_₂, nes kiekvieno produkto gamyba, įskaitant ir trąšas, palieka CO₂ pėdsaką.

Pavyzdžiui, 1 kg azoto trąšų pagaminti sunaudojama net 5–6 kg CO_₂ ekvivalento“,  – sako M. Kazlauskas, pabrėždamas dirvožemio tyrimų, tręšimo žemėlapių, duomenimis pagrįstų rekomendacijų svarbą.

Tiksliosios žemdirbystės esmę jis apibūdina trimis žingsniais – matuoti, skaičiuoti ir taikyti. „Pirmiausia reikia išmatuoti arba remtis jau esamais duomenis, tada apskaičiuoti, naudojant algoritmus, ir galiausiai taikyti, pasitelkus išmaniąją techniką, pvz., purkštuvus, barstytuvus, sėjamąsias ar agrodronus, galinčius dirbti kintama norma pagal žemėlapius“, – sako mokslininkas ir priduria, kad tikrai nebūtina visą išmaniąją techniką ūkiams susipirkti – šioje srityje gali pagelbėti paslaugų teikimo sektorius.

Mažiau trąšų – mažiau CO_₂

Tikslusis tręšimas, kai tręšiama tiek, kiek reikia, ten, kur reikia ir tokias medžiagas, kurių konkrečioje vietoje trūksta – vienas svarbiausių išteklių taupymo, augalų atsparumo didinimo būdų.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į dirvožemio pH, nes rūgščiame dirvožemyje augalai maisto medžiagas prastai pasisavina, todėl prarandama apie 70 proc. trąšų, ypač fosforo, efektyvumo. Fosforas atsakingas už augalų energiją ir temperatūrų pokyčius, todėl jei augalams prieinamo fosforo dirvožemyje yra užtektinai, augalai labiau pakenčia temperatūrų pokyčius – sausras ar šalnas, vadinasi, geriau prisitaiko prie klimato pokyčių.

„Jei dirvožemis rūgštus, reikia ne trąšas berti, o kalkes, nes išbėrę 100 kg NPK trąšų netenkame 70 proc. jų, o tai tas pats, kas užsisakyti ir sumokėti už 10 t trąšų, nors atveža tik 3 tonas.

Galimi ir dideli azoto nuostoliai, jei dirvožemio pH 4,5 arba jame labai trūksta fosforo ir kalio – apie  50–60 proc. azoto iškeliauja į orą arba gruntinius vandenis ir įvyksta eutrofikacija dėl trąšų pertekliaus, jų naudojimo netinkamu metu ir ne ten, kur reikia“, – pastebi mokslininkas, šiuo atveju pabrėždamas azoto jutiklių naudojimo svarbą.

Be to, pertręšiant didinamos ir kitos ūkio išlaidos. Jei norėdami didesnio derliaus pertręšiame pasėlius azoto trąšomis, padidėja ligų ir pasėlių išgulimo rizika, tad reikia purkšti daugiau fungicidų, naudoti didesnes augimo reguliatorių normas, nors ir tai neapsaugo nuo išgulimo. O kuliant išgulusius pasėlius, didėja laiko, degalų sąnaudos.

Dronai ir jutikliai

Kitu svarbiu tiksliosios žemdirbystės dalyku M. Kazlauskas įvardija jutiklių ir kitų išmanių sprendimų naudojimą, siekiant stebėti pasėlius, rinkti duomenis apie augalų būklę, dirvožemio savybes ir aplinkos sąlygas ar pagreitinti probleminių vietų identifikavimą.

Tam ypač naudingi nuotolinio stebėjimo sprendimai – palydovų ar dronų su daugiaspektrėmis kameromis nuotraukos. Dronais ypač greitai ir tiksliai galima įvertinti augalų sveikatą, nustatyti ligų ar kenkėjų židinius, netgi stebėti brendimo stadijas. Šie duomenys padeda ūkininkams priimti tikslesnius tręšimo, augalų priežiūros produktų naudojimo, laistymo ar derliaus nuėmimo sprendimus.

Svarbus vaidmuo tenka ir funkcijų jutikliams, kurie gali būti įrengiami laukuose ar žemės ūkio technikoje. Pavyzdžiui, dirvožemio jutikliai gali matuoti dirvožemio drėgmę, temperatūrą, pH, elektrinį laidumą, maisto medžiagų lygį ir kitus svarbius parametrus. Surinkti duomenys leidžia optimizuoti išteklių naudojimą, sumažinti sąnaudas ir tausoti aplinką.

Duomenų analizė – išmaniojo ūkininkavimo variklis

Tačiau svarbu ne tik rinkti duomenis, bet ir juos analizuoti, pritaikyti praktiškai. Dronai, jutikliai, GPS įranga, palydoviniai vaizdai ir net meteorologinės stotelės generuoja milžinišką kiekį informacijos apie dirvožemį, augalus, klimatą ir techniką.

Tačiau, pasak Konsultavimo tarnybos Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro vadovo K. Urbos, pats duomenų kiekis dar nereiškia naudos. „Vertė atsiranda tada, kai informacija apdorojama specialiomis programomis, duomenys analizuojami, susiejami, gaunamos konkrečios įžvalgos, rekomendacijos, leidžiančios priimti tikslius, duomenimis pagrįstus sprendimus, kurie ne tik lemia didesnį derlių, bet ir ūkininkavimą daro tvaresnį bei konkurencingesnį“, – pabrėžia tiksliosios žemdirbystės specialistas.

Pasak jo, duomenų analizė padeda nustatyti, kuriose lauko vietose reikia daugiau trąšų ar laistymo ir taip optimizuoti šiuos procesus, prognozuoti ligų ar kenkėjų rizikas, optimizuoti derliaus nuėmimo laiką, planuoti darbus atsižvelgiant į orų prognozes ir dirvožemio būklę ir panašiai.

Potencialas dar neišnaudotas

Nors šiuolaikinė išmanioji duomenų rinkimo įranga ir jų analizė supaprastina ir palengvina sprendimų priėmimą, leidžia optimizuoti ir efektyvinti veiklą, mažinti išlaidas, tačiau tiek K. Urba, tiek M. Kazlauskas mano, kad tiksliosios žemdirbystės potencialas Lietuvoje dar išnaudotas.

Įtakos turi tai, kad didesnė dalis ūkininkų yra vyresnio amžiaus, todėl  technologijų naudas vertina atsargiai. O naujovėms imlesni yra jaunesnės kartos atstovai, turintys daugiau ir kompiuterinių žinių, kurių tiksliojoje žemdirbystėje ypač nemažai reikia.

Šiuo metu mūsų šalyje tiksliąsias technologijas daugiausia taiko derlingose žemėse dirbantys pažangūs ūkiai, tačiau didžiausią naują, M. Kazlausko įsitikinimu, pajustų ūkininkaujantieji nederlingose vietovėse.

„Daug didesnė nauda būtų Žemaitijoje, kalvotose vietovėse, ten, kur margi dirvožemiai. Būtent dėl didelio dirvožemio kintamumo technologijos duoda didžiausią naudą, didžiausią atsiperkamumą.

Deja, jos ten mažiausiai taikomos, nes tokie ūkiai paprastai neturi lėšų nei dirvožemio tyrimams, nei naujovėms, tokioms kaip jutikliai ar išmaniosios trąšų barstomosios, galinčioms berti kintama norma, įsigyti“, – pastebi mokslininkas.

Jo nuomone, dabartinėmis rinkos ir klimato nestabilumo sąlygomis tokiems ūkiams išlikti bus ypač sunku.