Sudarė pirmąjį žemės ūkio robotų katalogą
2020-12-11
Norvegijos gamintojos „Kilter“ nuotr.

Amsterdamas. Tiksliajam ūkininkavimui, jo naujovėms, taip pat žemės ūkio robotams ir autonominėms transporto priemonėms pristatyti skirtas pasaulinis leidinys „Future Farming“ sudarė pirmąjį žemės ūkio robotų katalogą, kuriame supažindina su 35 autonominėmis lauko darbų ir derliaus nuėmimo mašinomis.

Į katalogą atrinkti tik tie lauko darbų ir derliaus nuėmimo robotai, kuriuos bus galima įsigyti ar išsinuomoti kitais - 2021 metais. Nemažai gamintojų jau yra pardavę apie 1 500 robotų, o kai kurie dar tik kuria pirmuosius prototipus.

Bendradarbiaudamas su Tarptautiniu žemės ūkio robotikos forumu (FIRA) leidinys  kreipėsi į visame pasaulyje autonomines žemės ūkio mašinas kuriančias įmones. Į kreipimąsi atsiliepė beveik 80 robotų gamintojų, siūlančių autonominius lauko darbų ir derliaus nuėmimo robotus, tinkamus beveik visų rūšių augalams auginti atvirame grunte – nuo grūdų iki salotų ir morkų, įvairių citrusinių vaisių, braškių. Be to, kuriami robotai sodams ir vynuogynams prižiūrėti, taip pat arboristikai ir miškininkystei.

Linas agro mob 21 04 01+ Bioversija 21 04 30

Katalogo sudarytojai atrinko tik tuos lauko ir derliaus nuėmimo robotus, kurie nėra standartinių traktorių modifikacija su autonominiu valdymu. Taip pat vienas iš atrankos kriterijų – galimybė juos nusipirkti, išsinuomoti ar įsigyti kaip paslaugą jau 2021 metais.

Katalogo sudarytojai pabrėžia, kad katalogas nėra ir negali būti išsamus, nes beveik kiekvieną mėnesį pristatomi nauji žemės ūkio robotai. Jų teigimu, kai kurios įmonės savo gamybos robotų katalogui nepristatė, nes jie dar paprasčiausiai nėra parengti prekybai.

Šešiolikos šalių gamintojai

Sudarytas katalogas iliustruoja, kad lauko darbų ir derliaus nuėmimo robotų kūrimas ir gamyba akivaizdžiai yra pasaulinis verslas. Kataloge pristatomi robotai, pagaminti 16 pasaulio šalių. Nuo tokių mažų šalių, kaip Belgija, Danija ir Nyderlandai, iki Australijos, Kanados, Kinijos, Prancūzijos ir JAV.

Tad kurioje šalyje telkiasi daugiausia žemės ūkio robotų gamintojų? Be abejo, tai JAV, kataloge pristatomos net 7 šioje šalyje pagamintos autonominės mašinos. Antroje vietoje – Nyderlandai su 6 gamintojais. Greičiausiai tokiam aktyviam robotų kūrimui ir gamybai Nyderlanduose didelę įtaką ir postūmį turi Vageningeno universitetas ir jame atliekami tyrimai.

Katalogo sudarytojai pastebi, kad iš pradžių buvo atrinkti septyni Nyderlandų robotų gamintojai. Tačiau pirmąjį komercinį lauko robotą Greenbot sukūrusi įmonė neseniai nutraukė jų gamybą, todėl į katalogą nepateko. Taip pat atrinkti ir penki Prancūzijos autonominių žemės ūkio mašinų gamintojai.

Beje, įdomu tai, kad Prancūzija – viena iš daugiausia žemės ūkio robotų gaminanti ir parduodanti šalis, kurioje robotai ir dažniausiai naudojami. Skaičiuojama, kad neseniai šalis peržengė 10 tūkst. robotų ribą. Beveik 99 proc. iš šio skaičiaus sudaro melžimo ir kiti gyvulininkystės robotai, maždaug 100 jų skirti piktžolių kontrolei, 10 – vynuogininkystės darbams.

Taip pat daug lauko robotų naudojama Australijoje, Kalifornijoje, Kinijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose ir Skandinavijos šalyse.

Įdomu tai, kad sudarytame kataloge nėra nė vieno didžiųjų žemės ūkio traktorių gamintojų sukonstruoto lauko darbų ar derliaus nuėmimo roboto. Kyla klausimas, kodėl jie kartu su mažesnėmis įmonėmis nepanoro pristatyti savųjų robotų koncepcijos ir prototipų?

Didžioji dalis robotų skirti piktžolėms naikinti

Analizuojant į katalogą įtrauktų robotų paskirtį, matyti, kad daugiausia jų skirta piktžolėms naikinti pasėlių eilutėse. Šios paskirties robotų populiarumui didelę įtaką turi ne vienas veiksnys, pradedant tvarios maisto gamybos siekiu, įvairių šalių vyriausybių ir visuomenių spaudimu mažinti ar net visai atsisakyti herbicidų naudojimo, baigiant šių metų aktualijomis – COVID-19 pandemija, kuri labai apribojo galimybes keliauti, taip sukeldama didžiulį darbo jėgos trūkumą piktžolėms ravėti rankomis.

Nemaža dalis robotų piktžoles šalina mechaniniu būdu, taip sudarydami galimybes visiškai atsisakyti herbicidų, kiti – purškia herbicidus ant konkrečių piktžolių, todėl herbicidų sunaudojama iki 95 proc. mažiau. Taip pat pristatomi robotai, piktžoles naikinantys elektros srove, lazeriu, šviesa ir mikrobangomis.

Šios paskirties robotai naudojami prižiūrint ir naikinant piktžoles įvairių rūšių salotų pasėliuose, braškynuose ir kituose uogynuose, apelsinų ar kitų citrusinių vaisių soduose, vynuogynuose. Ypač jie pasiteisina nelygaus reljefo vietovėse, pvz., stačiuose šlaituose, kur dirbti traktoriams ir darbininkams yra pavojinga.

Gali būti naudojami įvairiems darbams

Nemažai lauko robotų gali atlikti traktoriaus ir skirtingų padargų darbus – jie gali įdirbti žemę, sėti, prižiūrėti pasėlius, pjauti žolę. Taip pat vis daugiau kuriama robotų, nuimančių derlių, pvz., obuolių, smidrų, braškių. Beje, du iš keturių pristatomų ir parduodamų robotų skirti braškėms skinti. Neabejojama, kad netolimoje ateityje robotai (galbūt net dronai) ims ir brokolių, žiedinių kopūstų, citrusinių vaisių, kivių, pomidorų, agurkų, paprikų, salotų, mangų, arbūzų ir kitų augalų derlių.

Robotai gali padėti atlikti ir kitus specifinius darbus. Pavyzdžiui, į katalogą įtrauktas ir pusiau autonominis akmenų rinktuvas.

Kiek robotai kainuoja?

Mobiliųjų lauko robotų kainos prasideda maždaug nuo 10 tūkst. eurų. Panašu, kad jų dydis atitinka reikalingas investicijas, nes mažiausi robotai yra pigiausi. Vis dėlto pradinė 10 tūkst. eurų suma gali greitai padidėti iki 30 tūkst. eurų, jei naudojama operacinė versija. Už tą pačią sumą doleriais galima įsigyti autonominę sodų priežiūros mašiną, skirtą purkšti, pjauti, transportuoti ir rinkti duomenis.

Brangiausias, beje, ir didžiausias, į katalogą įtrauktas robotas, skirtas sėti, skleisti trąšas ir purkšti, kainuoja 700 tūkst. JAV dolerių (apie 590 tūkst. eurų). Į automatinę platformą integruotos trys skirtingos žemės ūkio mašinos – sėjamoji, trąšų barstomoji ir purkštuvas.

Siekdami paskatinti robotų naudojimą laukuose, ne vienas gamintojas savo šalies žemdirbiams siūlo juos ne įsigyti, o nuomotis ar pirkti paslaugą.

MŪ inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate virtualius renginius: posėdžius, seminarus, konferencijas, kt.?
Orai