Dotnuva. Dirvos skutimas – pirmoji žemės dirbimo operacija, taikoma tiek tradicinėje ariminėje, tiek ir minimalaus žemės dirbimo technologijose. Kaip realiomis sąlygomis dirba įvairių gamintojų skirtingų konstrukcijų mašinos, šiųmetės „Agrovizijos“ lankytojai galėjo stebėti ir vertinti dvi parodos dienas.

Pirmą kartą surengtame skutiklių šou dalyvavo 8 įmonės, kurios pristatė po vieną dirvos skutimo padargą. Mašinas demonstravo „East West Agro“ (EWA), „Margučiai“, „Väderstad“, „Lytagra“, „Laumetris“, „SV Technika“, „Hegvita“ ir „Dotnuva Baltic“.

Žiūrovai galėjo stebėti ir palyginti JAV („Great Plains“), Vokietijoje („Amazone“), Čekijoje („Bednar“), Lenkijoje („Agro-Masz“, „Taurus“), Austrijoje („Pöttinger“), Švedijoje („Väderstad“) ir Lietuvoje („Laumetris“) pagamintų skutiklių darbą. Pristatytos diskinės arba kombinuotos žemės dirbimo mašinos nuo 3 iki 8 m darbinio pločio, galinčios dirbti ne tik itin sekliai, bet ir didesniu (iki 20 cm) gyliu.

Skutiklių šou sutraukė nemažai žiūrovų

Kiekviena įmonė turėjo galimybę pristatyti mašinas, papasakoti apie jų konstrukcinius ir inžinerinius sprendimus, pateikti svarbiausius techninius parametrus, tačiau ne visų bendrovių atstovai šia galimybe pasinaudojo.

Kiekvienai įmonių vienai dienai buvo skirti 8 m pločio laukeliai, be to, numatyti ir atskiri laukeliai technikai išsibandyti ir susireguliuoti. Specialiai šiam šou organizatoriai pavasarį pasėjo kelių rūšių augalų, tarp kurių dominavo garstyčios ir facelijos, pasėlį. Įmonių pristatomi skutikliai turėjo šį pasėlį suskusti.

Prie garstyčių lauko išsirikiavę 8 gamintojų ir jų atstovų Lietuvoje skutikliai

Organizatorių teigimu, iš pradžių pasėti augalai labai prastai dygo, tai kėlė nemažai rūpesčių, tačiau kai palijo, jie ištįso, todėl prieš parodą buvo atsiklausta įmonių, ar sutinka demonstruoti skutiklius tokiomis sąlygomis.

Pasak mokslininko Virginijaus Feizos, skutimas ypač tinkama žemės dirbimo operacija, siekiant praturtinti dirvą organinėmis medžiagomis. Nelygių diskų skutikliai lengvai pjausto žaliąją masę ir sumaišo ją su paviršiniu dirvos sluoksniu

Pasak LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininko Virginijaus Feizos, tarpiniai pasėliai, ypač garstyčios, populiarėja Lietuvos laukuose ne tik dėl žalinimo programų, bet ir dėl būtinybės skatinti gyvybinius dirvos procesus, papildant ją organinėmis medžiagomis, kurios nėra užverčiamos žemių sluoksniu, o paliekamos dirvos paviršiuje.

„Skutimas tam labai tinka. Daugumos skutiklių diskai nėra lygūs, todėl lengvai pjausto žalią masę, kuri, susimaišiusi su žemėmis, pradeda pūti“, – sakė V. Feiza. Pasak jo, skutimo reikšmė yra labai didelė, nes tai pirmoji žemės dirbimo operacija tiek ariminėje, tiek minimalaus dirbimo technologijose, turinti kelias paskirtis. Viena jų – nuėmus derlių sudaiginti pabiras ir piktžolių sėklas, kad kita žemės dirbimo operacija ar herbicidais jos galėtų būti sunaikintos. Svarbu ir tai, kad sausą vasarą skutimas yra savotiškas gilesniuose dirvos sluoksniuose esančios drėgmės taupymo būdas.

MŪ inf.