Šalia Vilniaus - naujas technikos prekybos ir serviso filialas (Fotogalerija)
2014-06-30

Vilnius. Praėjusią savaitę „Konekesko Lietuva" oficialia ceremonija atvėrė naujo filialo duris Vilniaus krašto žemdirbiams. Įkurtuvės moderniose patalpose Didžiojoje Riešėje Molėtų plente buvo pažymėtos naujo prekės ženklo pristatymu ir atvirų durų diena. Šiemet Suomijos kompanija „Konekesko", vykdanti prekybą ir Baltijos valstybėse, pradėjo atstovauti Japonijos kompanijai „Kobelco". Japoniškos statybų mašinos jau dirba ir Lietuvoje.

Iš ankstesnių patalpų, kurios „Konekesko Lietuva" direktorės Linos Morkūnaitės teigimu jau nebeatitiko šių dienų reikalavimų, Vilniaus biuro kolektyvas persikėlė prieš beveik pusmetį. Kauno r. įsikūrusi įmonė dar turi prekybos, atsarginių dalių ir serviso centrus Klaipėdoje bei Panevėžyje. „Šiemet rugpjūtį numatytos dar vienos įkurtuvės Šiauliuose. Dedame daug pastangų ir investuojame į tai, kad būtume arčiau žemdirbių", - pabrėžė L. Morkūnaitė.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Atidarymo juostelę perkirpo (iš kairės): „Konekesko Lietuva" žemės ūkio technikos departamento direktorius Virginijus Apšega, įmonės vadovė Lina Morkūnaitė, „Konekesko" prezidentas Atos Kivela (Aatos Kivelä), statybų ir miško technikos departamento direktorius Giedrius Cicėnas bei serviso vadovas Kęstutis Andrulionis

Biuro atidarymo ceremonijoje dalyvavęs Suomijos kompanijos „Konekesko" prezidentas Atos Kivela (Aatos Kivelä) pripažino, kad naujo biuro Lietuvoje atidarymas svarbus įvykis. „Didžiuojamės ir „Kobelco" atstovavimo teisėmis. Bendradarbiavimą su šia kompanija atnaujinome po 10 metų pertraukos ir startas buvo labai geras. „Konekesko" - pirmoji įmonė Europoje, tapusi „Kobelco" atstovu. Suomijoje jau pardavėme 30 Kobelco mašinų", - teigė A. Kivela.

Ato Kivelos įsitikinimu, Lietuva turi dideles rinkos augimo galimybes: „Kitąmet prisijungsite prie Euro zonos, valstybės ekonomika auga, tad matau tik pozityvias prekybos plėtros perspektyvas"

Naujame „Konekesko Lietuva" Vilniaus biure įrengtos remonto dirbtuvės, atsarginių dalių parduotuvė. Balandį bendrovė įgyvendino elektroninės prekybos projektą. Pasak serviso vadovo K. Andrulionio, vis daugiau žemdirbių elektroniniu būdu užsako filtrus, alyvas, kai kuriuos aksesuarus. „Ūkininkauti pradeda nauja žemdirbių karta, kuri labiau mėgsta naudotis kompiuteriu ir internetu, nes taip patogiau. Užsakymą pristatome kitą dieną", - sakė serviso vadovas.

„Elektroninės parduotuvės asortimentas nėra didelis. Elektroniniu būdu siūlome produktus, kuriuos įsigyjant nereikia didelio išmanymo. Technika sudėtinga, nežinant, ko iš tikrųjų reikia, gali būti daugiau nesusipratimų, nes grąžinti prekę komplikuota", - apie elektroninę prekybą kalbėjo K. Andrulionis

Žemės ūkio technika prekiaujanti kompanija „Konekesko" priklauso stambiai Suomijos korporacijai „Kesko", kuri vykdo veiklą 8 valstybėse ir turi apie 2 000 prekybos vietų. Praėjusiais metais bendra koncerno apyvarta siekė 9,3 mlrd. EUR (3,8 proc. mažiau negu 2012-aisiais, nors grynasis pelningumas buvo didesnis).

Bendrovė „Konekesko" - korporacijos dalis, užsiimanti automobilių bei technikos (žemės ūkio, miško, statybų, laisvalaikio) prekyba Suomijoje ir Baltijos valstybėse. Įmonės pardavimai Baltijos šalyse bendroje apyvartos struktūroje sudaro apie 40 proc. „Suomijos „Konekesko", skirtingai negu Baltijos šalių įmonės, parduoda dar ir laisvalaikio techniką. Praėjusiais metais šios įmonių grupės pardavimai smuktelėjo beveik 10 proc., palyginti su 2012-aisiais, ir siekė 292,8 mln. eurų", - finansinius verslo rezultatus pristatė L. Morkūnaitė.

Kompanijoje „Konekesko" dirba beveik 500 darbuotojų, iš jų 225 Suomijoje. Pasak įmonės prezidento, „Konekesko" uždarė antrinę įmonę Rusijoje. „Politiniai dalykai tam neturėjo jokios įtakos. Spendimas buvo priimtas dar iki Rusijos ir Ukrainos konflikto. Kompanijos, kurių technika mes parduodame, turi savo prekybos taškus Rusijoje. Tai buvo pagrindinė priežastis atsisakyti prekybos Rusijoje" - pabrėžė A. Kivela. Jis neatmetė galimybės, kad ateityje „Konekesko" atnaujins verslą milžiniškoje rinkoje, tačiau kol kas nutarta koncentruotis į Suomiją bei Baltijos šalis.

Linos Morkūnaitės teigimu, „Konekesko Lietuva" turi stiprų užnugarį ir gali naudotis galingos korporacijos patirtimi, todėl visi verslo plėtotės sprendimai gerai apgalvoti ir priimami efektyviai

Vertindama kompanijos ekonominius rezultatus Baltijos šalyse, „Konekesko Lietuva" vadovė akcentavo, kad Estijos antrinės įmonės technikos pardavimai augo labiausiai. Prekyba kombainais pernai išliko aukštame lygyje ir Estijoje, ir Lietuvoje. Trijose kaimyninėse šalyse pernai parduoti iš viso 284 nauji kombainai. Daugiausia traktorių pernai pardavė latviai.

A. Morkūnaitė praėjusius metus Lietuvos įmonei vadina sėkmingais. Apyvarta smuktelėjo, bet nedaug (nuo 38,069 iki 36,282 mln. eurų). Nuo 2003-ųjų metų paduota iš viso 594 nauji Claas kombainai (daugiausiai (96) - 2011-aisiais, pernai - 80), 1 023 nauji Claas ir Massey Ferguson traktoriai (daugiausiai (172) - 2006-aisiais, pernai - 67). Pasak L. Morkūnaitės, pardavimai ir pelningumas daugiau ar mažiau išlieka tame pačiame lygyje nuo 2010-ųjų.

Šie metai, pasak „Konekesko Lietuva" žemės ūkio departamento vadovo Virginijaus Apšegos, bus išskirtiniai. „Jie įdomiausi mano darbo įmonėje istorijoje. Žemės ūkio technikos užsakymai sumažėjo, rinka gerokai susitraukė ir tam turėjo įtakos keli veiksniai", - sakė V. Apšega, pridurdamas, kad dideli ūkiai, jei reikia, naujas mašinas perka ir tam neturi įtakos jokios aplinkybės.

Pasak V. Apšegos, dauguma žemdirbių susilaiko nuo investicijų ir laukia, kol paaiškės ES paramos gairės: „Be to, ūkių išlaidas padidino neperžiemoję pasėliai, kuriuos reikėjo atsėti. Pastebimai aktyviau žemdirbiai investuoja į žemę. Matyt, tai lemia sprendimas pereiti prie euro"

V. Apšega neslepia, kad technikos padavimas šiemet krito, tačiau padėtis nėra tokia bloga ir išgyvenama. Iki šių metų liepos 30 dienos „Konekesko Lietuva" skelbia akciją: naujų Claas traktorių finansavimui, priklausomai nuo finansavimo laikotarpio, nustatoma tik 0-0,99 proc. palūkanų marža.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai