Akademija (Kėdainių r.). Žemės ūkio technologijų parodoje „Agrovizija“, kitaip nei ankstesniais metais, purkštuvų šou buvo numatyta rengti dvi dienas, tačiau lietus planus pakoregavo - purkštuvų demonstraciją lankytojai galėjo stebėti tik ketvirtadienį. Renginyje dvi dešimtis purškimo mašinų (13 prikabinamų ir 7 savaeiges) pristatė 11 mūsų šalyje žemės ūkio technika prekiaujančių įmonių.

Įmonės pristatė po vieną, du ar net tris purkštuvus. Po du savaeigius ir vieną prikabinamą purškimo mašiną pristatė bendrovės „Audrokesta" ir „Ivabaltė" (beje, pastaroji prekiauja dviejų skirtingų gamintojų purkštuvais), „SV Technika" - du prikabinamus ir vieną savaeigį purkštuvą.

Starto linijos rikiuotėje - 13 prikabinamų (nuotr. viršuje) ir 7 savaeigiai (nuotr. apačioje) skirtingų gamintojų purkštuvai

Dar prieš dvejus metus vykusioje dešimtojoje „Agrovizijoje" atsisakyta geriausio purkštuvo rinkimų, tad ir šiemet purškimo mašinų nevertino nei komisija, nei žiūrovai. Renginio organizatorių teigimu, šou tikslas - pademonstruoti, kaip dirba skirtingų konstrukcijų mašinos tomis pačiomis sąlygomis, todėl rinkti geriausią purkštuvą yra neteisinga, be to, vertinimas yra labai subjektyvus ir dažniausiai priklauso nuo žiūrovų simpatijų vienai ar kitai įmonei.

Demonstruojamus purkštuvus, remdamasis įmonių pateikta informacija, pristatė Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkas, purkštuvų specialistas Remigijus Zinkevičius

Pasak Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininko Remigijaus Zinkevičiaus, atsižvelgiant į įmonių pageidavimus, kliūčių ruožas šiek tiek patobulintas ir pailgintas. Šou dalyviai įturėjo įveikti tris kliūčių ruožus, su skirtingai išdėstytomis kliūtimis, tačiau visų jų tikslas - parodyti, kaip į įvairius paviršiaus nelygumus reaguoja purkštuvo sijos, kaip mašinoje įrengtos sistemos padeda išlaikyti jų stabilumą, balansuoja jų padėtį. Taip pat buvo sudarytos sąlygos pademonstruoti purkštuvų galimybes posūkyje ir apvažiuojant dirbtinį kalnelį. Beje, šią paskutiniąją užduotį ryžosi įveikti tik kelių firmų purkštuvai, kurių techniniai sprendimai leido tai padaryti, t. y. juose buvo įrengtos tiksliosios sijų valdymo, jų aukščio ar padėties reguliavimo sistemos su purškimo aukščio jutikliais.

Prikabinamo purkštuvo John Deere R962i operatorius - vienas iš nedaugelio, kuris ryžosi įveikti papildomą kliūtį - su išskleistomis sijomis apvažiuoti dirbtinį kalnelį

„Šiuolaikinės elektroninės sistemos ir modernūs purkštuvų techniniai sprendimai labai pagerina purškimo ir padengimo kokybę, tačiau kadangi paskutinę pasirenkamąją kliūtį įveikti ryžosi nedaug įmonių, svarstysime, ar kitais metais verta ją rengti", - sakė R. Zinkevičius. Atsižvelgiant į purkštuvus pristačiusių įmonių pageidavimus, važiuoti buvo galima bet kokiu norimu greičiu. Prieš pradedant demonstraciją pamatuotas tik purškimo aukštis - jis turėjo būti pusė metro nuo dirvos paviršiaus. 60 cm plastikinės gairės demonstracijų lauke rodė, ar pristatomiems purkštuvams pavyko išlaikyti aukščio reikalavimus.

Kliūčių ruožą įveikia prancūzų gamintojo Berthoud Raptor 5240 savaeigė purškimo mašina su 5 200 l talpos rezervuaru ir 36 m darbinio pločio sijomis

Demonstruotos Vokietijoje, Olandijoje, Čekijoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje ir Ukrainoje pagamintos purškimo mašinos. Gausiausia - Vokietijoje pagamintų purkštuvų grupė (9 mašinos). Prikabinamų purkštuvų kategorijoje mažiausia rezervuaro talpa siekė 2 500 l, didžiausia - 6 200 l, savaeigių - nuo 4 800 iki 8 000 l (Horsch Leeb PT 280 ir Agrifac Condor Endurance ), nors daugiausia mašinų buvo su 5000-6000 l talpos rezervuarais.

Sijų darbinis plotis taip pat labai skyrėsi: demonstruoti prikabinami purkštuvai su 18; 20; 24; 27; 28; 30 ir 36 m darbinio pločio sijomis, savaeigių sijų darbinis plotis siekė 30; 36 ir 42 metrus.

Apibendrindamas purkštuvų pasirodymą, R. Zinkevičius neslėpė, kad didelę purkštuvų gamybos patirtį turinčių ir stiprių šios grupės segmento kompanijų, tokių kaip „Dammann", „Horch Leeb", „Amazone", „Agrifac", mašinos gerokai lengviau susidorojo su užduotimis nei kitų gamintojų mašinos. „Kai kurių mašinų sijos akivaizdžiai švytavo labiau negu kitų, ne visiems pavyko jas stabilizuoti, ypač po trečiosios kliūties, kai kurios ne tik lietė, bet ir „arė" dirvą. Tačiau atsižvelgti reikia ir tai, kad skyrėsi ne tik gamintojai, jų konstrukciniai sprendimai, bet ir pačių sijų darbiniai pločiai", - pastebėjo purkštuvų specialistas.

MŪ inf.