Kaišiadorių r. Ūkininkauti Tomas Švenčionis pradėjo prieš daugiau kaip 15 metų. Jis pirmajai naudotai technikai išleido Danijoje su žmona uždirbtus pinigus, kuriuos kelerius metus taupė namui.

Kai grįžo į Lietuvą, T. Švenčionio tėvai nusprendė trauktis iš žemės ūkio gamybos. „Taip vietoj namo įsigijau šiokios tokios technikos ir pirmuosius 30 ha užsėjau javais“, – pasakoja ūkininkas.

Porą metų dirbęs naudota technika, 2008 m. sulaukė paramos jaunojo ūkininko įsikūrimui ir nusipirko pirmąjį 160 AG Valtra traktorių.

2013 m. nuosavomis ir banko lėšomis įsigijo naują Laverda javų kombainą, vėliau ir 3 t talpos prikabinamą Amazone purkštuvą.

2014 m. įgyvendindamas ūkio modernizavimo projektą nusipirko 215 AG Claas traktorių ir 4 m darbinio pločio Horsch Pronto sėjamąją. Visa ši technika ūkyje naudojama iki šiol, tik senąjį purkštuvą nori parduoti, nes įsigijo naują, našesnį.

„Žmona suskaičiavo, kad už tiek pinigų, kiek investuota į techniką, mažiausiai trys namai būtų išėję“, – juokiasi T. Švenčionis.

Vilkikas – ne prabanga, o būtinybė

Nors Vievis arčiau, tačiau ten ilgiau užtunka, kol priimami grūdai, todėl didžiąją dalį derliaus jau penkerius metus veža į Jonavą. Iš pradžių grūdus traktoriais bandęs vežti, ūkininkas suprato, kad vilkikas ūkiui būtinas, juolab kad per javapjūtę išsinuomoti transportą sunku. Tad šiuo metu ūkyje yra du vilkikai ir sunkvežimis su kranu.

„Per brangi traktoriaus eksploatacija grūdams tokiais atstumais vežti, nes dėvisi padangos, dyla detalės. Žinoma, dirbanti technika vis tiek kažkada sugenda, bet geriau, kad tai įvyktų vėliau. O kur dar degalų sąnaudos, kurios ypač aktualios tapo kainoms išaugus. Pavyzdžiui, traktorius vienam reisui sunaudoja apie 70 l, vilkikas – 20 l dyzelino“, – skaičiuoja ūkininkas.

Reikia galingesnio traktoriaus

Nors ūkininkas neturi sąlygų technikai po stogu laikyti ir ji visus metus stovi lauke, tačiau yra gana tvarkinga, prižiūrėta. Visų mašinų gamyklinės garantijos pasibaigusios, tačiau dėl kasmetinės techninės priežiūros dažniausiai kreipiasi į techniką pardavusias įmones.

Tiek su abiem ūkio traktoriais, tiek su kombainu per visus jų naudojimo metus didelių problemų neturėjo, tad kol veikia, jų keisti neskuba, nors pripažįsta, kad jau reikėtų našesnių mašinų.

Pernai įsigijo naudotą teleskopinį Claas krautuvą – iki tol iš kaimyno skolindavosi grūdams krauti, tačiau sugaišdavo daug laiko važiuodamas pirmyn ir atgal.

„Gal kažkada pavyks ir naują įsigyti, bet kol kas gerai bus ir šis. Paprasčiau, kai sava technika kieme“, – pastebi ūkininkas,

Našumo trūksta ir dešimtmetį naudojamam kombainui, kuris pirktas dar tada, kai dirbami plotai nesiekė 250 ha (dabar – 300 ha), tačiau naujam įsigyti reikia daug pinigų, o naudoto nelabai nori. Pasikliauja kaimynu ūkininku, iš kurio derliaus nuėmimo paslaugą perka, jei mato, kad laiku nespės grūdų derliaus pats sudoroti.

Galimybių plėstis beveik nėra

Jau kelerius metus T. Švenčionis laukų nearia. Žemę dirba lenkiškais Agro-Masz padargais – noraginiu ir diskiniu skutikliais. Rinkosi šio gamintojo mašinas, nes jos beveik tris kartus pigesnės už vokiškas. Noraginiu skutikliu paprastai rapsams žemę dirba iki 30 cm, kviečiams – 20 cm gyliu. Diskinę mašiną įsigijo su didelio skersmens lėkštėmis, kad galėtų dirbti iki 14 cm gyliu – jei sąlygos leidžia, juo ruošia žemę kviečiams po rapsų ir pupų sėti.

Nors sako, kad naudojama žemės dirbimo ir sėjos technologija pasiteisina ir greičiausiai prie plūgo negrįš, tačiau ir parduoti jo neskuba. Pasak ūkininko, plūgo dar gali prireikti apleistiems laukams įdirbti, jei pavyktų jais dirbamos žemės dalį padidinti. Jo teigimu, tai – vienintelė plėtros galimybė, nes laisvos dirbamos žemės, kaip ir visoje Lietuvoje, Kaišiadorių rajone nėra.