Kaip meteostotelės ir dronai palengvina darbus ir sprendimų priėmimą
2021-04-21
LŽŪKT nuotr.

Akademija, Kėdainių r. Norint priimti motyvuotus ir teisingus ūkio valdymo sprendimus, būtina turėti duomenų, gautų ne tik iš konkrečios ūkio situacijos įvertinimo, bet ir iš įvairių stebėjimo ir matavimo prietaisų, pavyzdžiui, įvairiais davikliais ir jutikliais aprūpintų meteorologinių stotelių.

Kokią naudą ūkiams gali suteikti Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) meteorologinių stotelių tinklas ir jų duomenis apdorojanti bei pateikianti informacinė sistema IKMIS, kokioms nestandartinėms situacijoms vertinti gali būti naudojami skirtingų tipų dronai – apie tai kalbėta trečiojoje tiksliajam ūkininkavimui skirto seminarų ciklo dalyje „Išmanus pavasaris ūkiuose – augalų apsauga“.

Už visoje Lietuvoje įrengtų 55 meteorologinių stotelių priežiūrą atsakingas  LŽŪKT tiksliojo ūkininkavimo įrangos vyr. inžinierius Sergejus Dorochinas priminė, kad stotys paskirstytos visoje šalies teritorijoje, atsižvelgiant į dirbamų žemių išdėstymą, įvertinus atskirų augalininkystės veiklos rūšių plėtojimo aspektus. Meteostotis maitinama naudojant atsinaujinantį energijos šaltinį – saulės įkraunamą akumuliatorių, tad ji veikia autonomiškai, todėl gali būti sumontuojama pageidaujamoje vietoje.

Linas agro mob 21 08 02+ bioversija 21 08 02

Meteorologinių stočių duomenys padeda stebėti aplinkos reiškinius ir tiksliau įvertinti žemės ūkio kultūrų, įskaitant ir auginamų soduose ar daržuose, realią būklę, prognozuoti galimą situaciją, atsižvelgiant į oro, drėgmės sąlygas, kenkėjų plitimą. Tad jų teikiama informacija gali pasinaudoti profesionalūs ūkininkai, sodininkai, daržininkai ir mėgėjiškai ūkininkaujantieji.

„Meteostotyse realiu laiku pamatuoti įvairūs aplinkos rodmenys yra susieti su ligų ir kenkėjų prognozavimo moduliais, matematiškai apskaičiuojančiais ligų ir kenkėjų pasireiškimo tikimybę. Pamatuoti rodmenys iš meteostoties mobiliu ryšiu perduodami į informacinės sistemos duomenų bazę. Tada jie pateikiami LŽŪKT informacinėje sistemoje IKMIS, taip pat juos galima stebėti mobilioje IKMIS programėlėje“, – sakė S. Dorochinas.

Specialisto teigimu, meteorologinėse stotelėse įmontuotais jutikliais matuoja daugiau kaip 10 parametrų, tokių kaip: temperatūra, santykinė oro drėgmė, matematiškai paskaičiuojamas rasos taškas, saulės radiacija, kritulių kiekis, slėgis, vėjo greitis ir kryptis. Matuojama oro temperatūra 20 cm virš žemės paviršiaus, taip pat dirvos temperatūra ir drėgnumas 10, 20 ir 50 cm gylyje, dirvos druskingumas. Pasak S. Dorochino, pavasarį, sezono darbams prasidėjus, būtent dirvos temperatūra yra vienas iš labiausiai ūkininkus dominančių klausimų.

Naujos galimybės sodininkams ir daržininkams

Konsultavimo tarnybai atnaujinus IKMIS sistemą, atsirado daugiau galimybių daržininkams ir sodininkams, nes šalia meteorologinių stotelių papildomai įdiegtos vabzdžių kenkėjų, vadinamųjų žaladarių, gaudyklės. Gaudyklės sumontuotos 5 sodininkystės ir 5 daržininkystės ūkiuose.

„Unikalu tai, kad gaudyklės yra elektroninės, jose esantis lipnios plėvelės paviršius su kenkėjais nustatytu laiku yra nufotografuojamas, o gautas aukštos raiškos atvaizdas mobiliu ryšiu persiunčiamas ir atvaizduojamas IKMIS sistemoje. Ši sistema automatiškai suskaičiuoja jų kiekį paviršiuje ir netgi atpažįsta feromonų viliojamus ir gaudomus žaladarius“, – naujas galimybes pristatė S. Dorochinas.

Pasak jo, toks duomenų gavimo būdas gerokai palengvina darbus ir pagreitina sprendimų priėmimą, nes nereikia kaskart vykti į laukus prie feromoninių vabzdžių kenkėjų gaudyklių. Jų paplitimą galima stebėti ir analizuoti kompiuterio ar telefono ekrane.

Kaip optimizuoti augalų apsaugą?

Pasėlių priežiūros prevencijos priemones, augalų ligų ir kenkėjų prognozavimas modulius ir jų galimybes, integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės bendruosius principus apžvelgė LŽŪKT augalininkystės paslaugų vadovas Karolis Urba, išsamiai pristatydamas informavimo apie integruotą augalų apsaugą, konsultavimo ir mokymo informacinę sistemą IKMIS.

Šioje nemokamoje sistemoje pateikiama daug duomenų ir ūkininkavimui aktualios informacijos: augalų, ligų, kenkėjų ir piktžolių plitimo stebėsena ir rekomendacijos, augalų apsaugos produktų, ligų, kenkėjų ir piktžolių katalogai, integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės bendrieji principai. Sistemos E-mokymų dalyje galimi įvairiausi LŽŪKT organizuojami nuotoliniai mokymai, tarp jų ir skirti profesionaliems augalų apsaugos produktų naudotojams ir platintojams.

K. Urba priminė, kad prieš naudojant cheminius augalų apsaugos produktus, siekiant juos išpurkšti tikslingai, pirmiausia reikia įsivertinti konkretaus lauko situaciją, nepamirštant atsižvelgti į meteorologinius duomenis ir kenksmingo organizmo žalingumo ribą.

„Tai padeda atlikti IKMIS sistema ir į ją siunčiami meteorologinių stotelių duomenys. Jums reikia pasirinkti arčiausiai jūsų lauko esančią meteostotį, kuri atspindi bendras rajono tendencijas. Vegetacijos metu duomenys pateikiami kas valandą. Galima stebėti paros temperatūrų dinamiką ir oro kitimo tendencijas, o turint šiuos duomenis lengviau priimti su augalų apsauga susijusius sprendimus“, – sakė K. Urba, pabrėždamas, kad sistemoje pateikiami duomenys yra patikimi ir tikslūs, nes patikrinti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos.

Norint optimizuoti augalų apsaugą, jis taip pat kvietė pasinaudoti augalų ligų, kenkėjų, ligų prognozavimo modulių, suskirstytų pagal stoteles, teikiamais duomenimis. Daug informacijos suteikia ir LŽŪKT augalininkystės konsultantų augalų vegetacijos metu vykdoma pasėlių stebėsena visoje Lietuvoje.

„Turime gana platų stebėjimo tinklą, kuris neturi analogų Europoje. Konsultantai stebi ir kiekvieną savaitę pateikia realią situaciją iš laukų ir rekomendacijas IKMIS sistemoje. Šiuo metu stebimi žieminiai rapsai ir kviečiai, o vėliau bus įtraukiami vasariniai kviečiai, miežiai, žirniai ir bulves“, – pabrėžė LŽŪKT atstovas.

Dronų panaudojimas nestandartinėse situacijose

Trumpai apžvelgęs pagrindinius dronų tipus, jų galimybes pagal įrengtas kameras, kurios gali būti paprastos RGB, multispektrinės arba hiperspektrinės, LŽŪKT Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro vadovas Lukas Šapranauskas didžiausią dėmesį skyrė nestandartinėms situacijoms, kuriose gali būti naudojami dronai, pristatyti.

„Dauguma galvoja, kad dronai naudojami tik kintamos normos tręšimo planams rengti, pasėlių būklei pažvelgti ir įvertinti, bet galimas ir daug platesnis jų panaudojimas“, – sakė L. Šapranauskas, pasidalydamas konkrečiais pavyzdžiais, kai dronai pasitelkti ūkių problemoms spręsti.

Vienas iš atvejų, kai 2019 m. du Kėdainių ūkininkai garstyčiomis apsėjo gana didelį plotą, bet vėliau pastebėjo, kad augalai labai prastai dygsta. Tad kreipėsi į LŽŪKT prašydami nustatyti pasėlių daigumą. Kad nereikėtų fiziškai apeiti didelių plotų, pasitelkti dronai – pagal jų surinktus duomenis sudarytas NDVI indeksas pasėlių gyvybingumui nustatyti, įvertintas ir piktžolių kiekis.

NDVI žemėlapis suskirstytas zonomis pagal augalų gyvybingumą, nustačius koordinates tų plotų, kur indeksas buvo mažiausias, vėliau konsultantas ten nuvyko ir pamatavo augalų kiekį. Pasak L. Šapranausko, tuose plotuose, kur indeksas buvo mažiausias, ir augalų skaičius buvo mažiausias.

„Standartiškai 1 kv. m turėtų būti 100–120 vnt. garstyčių, tačiau kai kuriose lauko plotuose augalų gyvybingumas siekė tik 38,67 vnt./kv. m, nors sertifikate buvo deklaruotas 90 proc. daigumas. Vėliau ūkininkai sėklas dar ištyrė laboratorijoje. Pasirodo, kad jos buvo 6 metų senumo. Taigi, turint tikslius duomenis ir įrodymus, galima siekti žalos atlyginimo“, – teigė specialistas.

Kitas pavyzdys – Alytaus r. ūkininko pasėliams padarytos žalos dėl dujotiekio tiesimo nustatymas. Nežinodamas apie dujų įmonės planus tiesti vamzdžius per jo laukus ūkininkas pasėjo ir prižiūrėjo pasėlius, tad sunaudojo tam nemažai išteklių (sėklos, trąšos, augalų apsaugos produktai, degalai, darbo laikas). Dėl tiesiamo dujotiekio augalai buvo pažeisti, sugadintas nemažas plotas, todėl ūkininkas neteko dalies derliaus ir patyrė nuostolių. Dujų įmonė pasiūlė kompensaciją – padengti 3 t/ha prarandamo derliaus. Ūkininkas nesutiko, nes paprastai tame lauke kuldavo 5–6 t/ha grūdų.

Tad pasitelkus skirtingų tipų dronus su paprasta RGB ir multispektrine kameromis tiksliai nustatytas dėl dujotiekio tiesimo pažeistas plotas, o tikslūs duomenys tapo pagrindu imtis veiksmų dėl žalos atlyginimo.

„Ar verta ūkininkui įsigyti droną su multispektrine kamera? Tokie dronai kainuoja gana brangiai, be to, priklausomai nuo drono kategorijos, reikia išklausyti mokymus ir įgyti pažymėjimą, kad turite teisę skraidyti. Tad dažnu atveju daug pigiau ir paprasčiau įsigyti paslaugą“, – pastebėjo L. Šapranauskas.

MŪ inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ar jus tenkina šio sezono kviečių ir rapsų supirkimo kainos?
Orai