


Vilnius. Verslai vis dažniau žvilgčioja į agromaisto sektorių, orientuotą į inovatyvius aukštos pridėtinės vertės produktus. Inovacijų agentūros ekspertai, apžvelgę pasaulines agromaisto tendencijas, sako, kad tai lemia poreikis kurti tvarias maisto sistemas, atliepti naujus vartojimo įpročius, daryti mažesnį poveikį aplinkai.
Agromaisto sektorius apjungia visą maisto gamybos grandinę – nuo žemės ūkio iki maisto pramonės. Tai apima naujosios kartos technologines inovacijas: naują maistą ir alternatyvius produktus (pavyzdžiui, vabzdžių rinką, kultivuotą mėsą, mėsos ir pieno produktų alternatyvas), internetinius restoranus ir e. maisto parduotuves, naujas ūkininkavimo sistemas, agrobiotechnologijas, ūkių valdymo programinę įrangą ir daiktų internetą.
Inovacijų agentūros ekspertai apžvelgė naujausias šio sektoriaus pasaulines tendencijos ir analizavo sektorių Lietuvoje.
Skaičiuojama, kad Europoje agromaisto įmonių vertė 2022 m. pasiekė 185 mlrd. JAV dolerių, o pagal viešąjį ir privatų finansavimą žemyne pirmauja Jungtinė Karalystė (1,4 mlrd. JAV dolerių) ir Prancūzija (1,3 mlrd. JAV dolerių).
Pagal Lietuvoje patvirtintas prioritetines sritis, saugus maistas ir tvarūs agriobiologiniai ištekliai patenka į gyvybės mokslų srities prioritetą. Kaip rodo Inovacijų agentūros ekspertų parengta apžvalga, Lietuvoje agromaisto sektorius sudaro reikšmingą šios srities dalį, jo sukuriama BVP dalis 2022 m. siekė 8 proc. ir generavo 3,7 mlrd. eurų, t. y. apie 2 proc. nuo visų Lietuvos įmonių apyvartos.
Inovacijų agentūros Biotech Lab vadovė Jekaterinos Kalinienės teigimu, nors mūsų šalyje sektorius yra didelis, jam vis dėlto trūksta patirties ir žinių, kaip parduoti savo produktus užsienyje ir tapti pasaulinės tiekimo grandies dalimi. Dalis projektų stringa ties prototipo stadija, nes pritrūksta finansavimo arba infrastruktūros, skirtos pilotuoti prototipus. Koją kiša teisinio reguliavimo spragos ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumas.
2023-2027 m. laikotarpiu Lietuvoje suplanuotos 34 finansavimo priemonės, skirtos skatinti inovacijas agromaisto sektoriuje. Bendrai į Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros taikymą ir agromaisto sektorių planuojama investuoti apie 700 mln. eurų.
Anot Inovacijų agentūros Biotech Lab vadovės, Lietuva yra įsipareigojusi agromaisto sektorių transformuoti į tvarias maisto sistemas. Tai reiškia, kad visa maisto grandinė – nuo jo gamybos, transportavimo, paskirstymo iki pardavimo ir vartojimo – turėtų daryti neutralų arba teigiamą poveikį aplinkai, išsaugoti ir atkurti gamtos išteklius, nuo kurių priklauso maisto sistema.
Agentūros vertinimu, Lietuva daugiau dėmesio turėtų skirti inovacijoms, kurios mažintų ekologinį pėdsaką, saugotų dirvožemio biologinę įvairovę, užtikrintų maistingą ir saugų maistą, padėtų mažinti arba perdirbti daugiau maisto atliekų. Tam gali pasitarnauti įvairiausios technologijos
Inovacijų agentūros skyriaus „Startup Lithuania“ startuolių duomenų bazė rodo, kad šiuo metu agromaisto sektoriuje yra užsiregistravę 28 startuoliai.
Taip pat šia tema skaitykite
-
„INVL Baltic Farmland“ pelnas šiemet augo 8 proc.
2025-08-27 -
„East West Agro“ pardavimo pajamos augo 45 proc.
2025-08-26 -
Inga Ruginienė: ūkininkams mažesni GPM tarifai išliks, bet gali būti korekcijų
2025-08-25
Skaitomiausios naujienos
-
Pakruojo r. oficialiai užfiksuotas žieminių kviečių rekordas
2025-08-25 -
Nemunu atplukdytas rekordinis grūdų krovinys
2025-08-21 -
Jurbarko rajono ūkių veidas: smulkieji traukiasi, stambieji įsitvirtina
2025-08-22
(0)