Jonava. Grūdų derlius Lietuvoje nuo pernykščio rekordinio skiriasi ne tik kiekiu, bet ir gerokai prastesne žieminių kviečių kokybe. Tačiau grūdų supirkimo kainos išlieka aukštos.

„Šių metų derlius mažesnis maždaug 20 proc., palyginti su rekordiniu pernai metų derliumi ir šiųmečių kviečių kokybė, deja, nedžiugina – didžiosios dalies šiemet užaugintų ir superkamų maistinių kviečių saiko svoris neviršija 76 kg/hl (pagal tarptautinius eksporto reikalavimus, eksportuojamų maistinių kviečių saiko svoris turi būti ne mažesnis kaip 77 kg/hl). Taip atsitiko dėl per didelės kaitros – nors pasėliai gerai peržiemojo, birželio pabaigoje-liepą įsivyravę karščiai išdžiovino ir „sutraukė“ grūdus“, - sako bendrovės „Agrochema“ Grūdų verslo vadovas Gerardas Brazaitis.

Jo pastebėjimu, šiemet skirtingos kultūros subrandino labai skirtingą derlių – žieminių rapsų rezultatai geri, o vasarinių – nekokie. Nedėkingi metai buvo ir vasarinių kviečių derliui.

„Žieminių rapsų ir kiekis nemažas, ir kokybė gera – jie gana aliejingi. Tačiau to, kas atsitiko su vasariniais rapsais – neteko matyti per 9 karjeros grūdų sektoriuje metus – kai kuriuose regionuose, dėl gausaus lietaus atsidarė ankštaros ir rapsų sėklos sudygo. Pagal tarptautinės rapsų prekybos taisykles sudygusiais rapsais neprekiaujama – juose išsiskiria laisvosios riebalų rūgštys (FFA), kurios neleistinos aliejaus gamyboje ir yra sudėtinga bei brangu pašalinti jas iš galutinio produkto.

Tuo tarpu per vasarinių kviečių javapjūtę smarkiai užlijęs lietus daugelyje regionų maistinius kviečius pavertė pašariniais”, - sako G. Brazaitis.

Nemėgsta „mišrainės“

Įvertinęs „Agrochemos“ elevatorius jau pasiekusius grūdus ir jų kokybę, G. Brazaitis teigia, kad peršasi dvi išvados ir rekomendacijos žemdirbiams: naudoti sertifikuotas sėklas ir vengti „mišrainės“.

„Pasaulyje pradėta gerai vertinti Rusijoje išaugintus grūdus, nes šalyje yra tokių ūkių, kurie į uostą gali pristatyti visą laivui reikalingų kviečių kiekį ir tuose ūkiuose auginamas minimalus veislių skaičius. Tuo tarpu lenkiški grūdai vertinami gerokai prasčiau, nes ten daug smulkių ūkių, auginančių didelį skaičių skirtingų veislių. Galutinis vartotojas, pavyzdžiui miltus gaminantys Afrikos šalių malūnai, labai nemėgsta „mišrainės“ ir pirmenybę teikia kuo vienodesnių savybių, 12,5 proc. baltymo kviečiams.

Todėl ir ūkininkams rekomenduočiau nesiblaškyti tarp įvairių sėklų rūšių ir rinktis sertifikuotą, laiko patikrintą, derlingą ir regionui tinkamiausią variantą. Nesame tokie dideli kaip Ukrainos ar Rusijos grūdų augintojai, todėl negalėdami konkuruoti kiekiu, turime į pirmą vietą iškelti kokybę“, - sako G. Brazaitis.

Rinka – įkaitusi

Ūkininkai, kurie savo užauginto derliaus parduoti neskuba, pasak G. Brazaičio, negali būti tikri, kad sulauks dar aukštesnių grūdų supirkimo kainų – situacija grūdų rinkoje dėl neigiamos informacijos apie grūdų kiekius ir jų kokybę Rusijoje, Ukrainoje, Europos šalyse yra įkaitusi, o prognozuoti, kaip keisis grūdų supirkimo kainos, beveik neįmanoma.

„Grūdų supirkimo kainos yra aukštos, tačiau kiek ilgai jos tokios išliks ir kaip gali pasikeisti – prognozuoti sunku, nes kol kas nėra tiksliai žinomi Europos ir pasaulio didžiausių grūdų augintojų užaugintų grūdų kiekiai ir kokybė. Jeigu jie bus panašūs kaip ir prognozuota, tikėtina, jog supirkimo kainos per daug svyruoti neturėtų, tačiau jeigu paaiškėtų, kad išankstinės derliaus kiekio prognozės viršytos ir grūdų nukulta daugiau – kainos kris.

Taigi, ūkininkams, kurie neskuba parduoti savo užauginto derliaus, patarti iš tiesų sunku – jeigu jie būtų prekybininkai, prekiaujantys pagal biržos formules, sakyčiau, kad galima ir palūkėti, tačiau augintojai, kuriems aktuali galutinė grūdo kaina, gali ir pralošti, juolab, kad dabar grūdų kainos yra tikrai aukštos, o laukiant dar aukštesnių, galima smarkiai nusivilti“, - sako G. Brazaitis.

Parengta pagal „Agrochemos“ pranešimą