Vilnius. Grūdai per Klaipėdos uostą šiemet gabenami sklandžiai, o vagonų trūkumą kompensuoja greitesnis jų judėjimas. Grūdų perdirbėjai skaičiuoja, kad pervežimas šiemet pabrango daugiau nei dešimtadaliu.

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) prezidento Karolio Šimo teigimu, nors javapjūtė vėlavo, tačiau šiemet anksčiau nei įprastai prasidėjo lietuviškų grūdų eksportas laivais ir Lietuva anksti pardavė didelius jų kiekius.

„Grūdai superkami ir pristatomi į uostą gana sklandžiai, didelių eilių prie elevatorių nėra, kaip istoriškai būdavo anksčiau“, – BNS sakė K. Šimas.

Pasak jo, „Lietuvos geležinkeliai“ vagonų trūkumą kompensuoja greitesne jų apyvarta, grūdų eksporto logistiką lengvina laisvesni keliai, nes nėra Baltarusijos tranzito.

„Vidutinis vagono apyvartumas trunka apie 5 dienas. Šis terminas pagirtinas ir yra vienas geriausių Lietuvos grūdų eksporto istorijoje“, – sakė K. Šimas.

Žemės ūkio prekių ir paslaugų bei grūdų supirkimo įmonės „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas Svajūnas Banelis teigia, kad transporto rinkoje taip pat labai trūksta, nes daug Ukrainos krovinių gabenama nuo pasienio su Lenkija. 

Eksportuotojai skaičiuoja, kad šiemet, palyginti su pernai, gabenti krovinius geležinkeliais brangiau 12–13 procentų. Pasak S. Banelio, dėl pakilusių kuro kainų ir darbo užmokesčio pervežimų kainos sausuma padidėjo 30–40 procentų.

Grūdų derlius – geresnis už vidutinišką

K. Šimas prognozuoja, kad šiemet Lietuvos grūdų derlius sieks 7,2–7,5 mln. tonų. „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovo manymu, derlius bus truputį geresnis – 7,5–7,8 mln. tonų.

„Pernai nukentėjome nuo sausros – derlius siekė tik 6,6 mln. tonų. O rekordiniais metais turėjome 8,2 mln. t derlių. Tačiau, palyginti su įprastais metais, šiemet kviečiai turi mažiau baltymų, daug smulkių grūdų. Matosi, kad ūkininkai šiemet taupė naudodami mažiau trąšų. Šių metų kviečių baltymai siekia apie 12,5 procento“, – BNS sakė K. Šimas.

Anot jo, daug kviečių turi mažą saiko svorį ir pagal tai priskiriami trečiai ar ketvirtai klasei. Tad dėl to galbūt keisis ir Lietuvos grūdų eksporto kryptys.

„Dvejus metus didžiausios Lietuvos grūdų importuotojos buvo Nigerija, Ispanija, Pietų Afrikos Respublika, Saudo Arabija. Šiais metais šias kryptis gali pakeisti Alžyras, Marokas arba kitos šalys, kuriose Lietuva konkuruos su žemesnio baltymingumo kviečiais“, – sakė K. Šimas. 

Anot S. Banelio, šiemet rapsų vidutiniškai prikulta 2,5–2,7 t/ha, kai įprastai stipriuose ūkiuose buvo nuimamas apie 4 t/ha derlius.

„Nors sezono pradžioje buvo optimizmo dėl gero rapsų aliejingumo, tačiau jo rodikliai yra tokie pat, kaip ir pernykščio derliaus – siekia šiek tiek daugiau nei 45 proc. sausoje medžiagoje“, – sakė S. Banelis. 

Supirkimo kainų kreivė

Anot S. Banelio, tikėtina, kad trąšos brangs dar labiau, jų gali netgi pritrūkti, tad kitą sezoną galbūt grūdai bus dar žemesnės kokybės. Tad kitąmet ūkininkų lauks nemenkas išbandymas – suvaldyti situaciją ir išauginti kokybišką derlių.

Jo teigimu, supirkėjams sudėtinga planuoti ir sudaryti išankstines sutartis su pirkėjais.

„Dabar nemažai grūdų į užsienio rinkas vėl gabenami iš Ukrainos, pirkėjai aktyviau domisi ir rusiškais grūdais, kurių kaina – 30 JAV dolerių už toną mažesnė. Europietiški grūdai praranda pirkėjų susidomėjimą ir konkurencingumą“, – teigė S. Banelis.

K. Šimas kalbėjo, kad grūdai sausi, tad galimybę turintys ūkininkai juos gali sandėliuoti pas save ir parduoti vėliau.

„Šiandienis kainų kritimas ūkininkus išgąsdino. Akivaizdu, kad jie nori diversifikuoti riziką, tad dalį grūdų pasilieka vėlesniam laikui. Iki javapjūtės pradžios kviečių kaina biržose krito apie 100 Eur, rapsų – 220 eurų. Antrasis kritimas fiksuotas, kai atsivėrė Ukrainos eksportas jūra. Rinkos į tai sureagavo labai drastiškai“, – teigė LGPPA prezidentas.