Paryžius. Dėl karo Artimuosiuose Rytuose Persijos įlankoje sustojus naftos gavybai ir kylant dujų kainoms, stringa trąšų tiekimas ir kyla grėsmė maisto saugumui, teigia ekspertai.

Trečdalis jūra gabenamų trąšų yra iš šio regiono ir negali pasiekti pasaulinės rinkos, nes Iranas faktiškai yra užblokavęs Hormūzo sąsiaurį. Dėl to pasaulinės trąšų kainos smarkiai išaugo, o Jungtinės Tautos (JT) išreiškė susirūpinimą dėl poveikio besivystančioms šalims.

Gamtinės dujos yra pagrindinė žaliava trąšų gamybai, o Persijos įlanka, turinti gausius dujų išteklius, tapo pagrindiniu gamintoju. Šis regionas pagamina beveik pusę visame pasaulyje parduodamo sieros ir trečdalį karbamido – „dažniausiai parduodamų trąšų“, teigė „Argus Media“ trąšų rinkos redaktorė Sarah Marlow (Sara Marlou).

Čia taip pat pagaminamas ketvirtadalis pasaulyje parduodamo amoniako, kuris yra dar viena žaliava trąšų gamybai, sakė ji.

Didžiosios maisto gamintojos šalys, tokios kaip Jungtinės Valstijos ir Australija, didžiąją dalį karbamido ir fosfato perka iš Persijos įlankos šalių. Brazilija, pasaulyje pirmaujanti sojų pupelių augintoja, didžiąją dalį karbamido importuoja iš Kataro ir Irano, kurie taip pat eksportuoja į Turkiją ir Meksiką. Indija yra priklausoma nuo Saudo Arabijos fosfato.

Azija yra ypač priklausoma nuo Persijos įlankos: „Kpler“ 2024 m. duomenimis, ji importuoja 64 proc. amoniako ir daugiau nei 50 proc. sieros ir fosfatų iš šio regiono.

Tačiau nuo konflikto pradžios, kai Iranas po JAV ir Izraelio smūgių pradėjo apšaudyti savo kaimynes Persijos įlankoje, teko sustabdyti trąšų gamybą, ypač Katare.

Pasaulinės pasekmės

Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Europa yra mažiau pažeidžiama, nes iš šio regiono importuoja 11 proc. karbamido, tikėtina, kad ji patirs netiesioginį poveikį.

Marokas yra stambus fosforo trąšų tiekėjas į Europą, tačiau gamybai naudojamą sierą įsiveža iš Persijos įlankos šalių.

ES taip pat importuoja 26 proc. karbamido iš Egipto, tačiau šalis susiduria su problemomis, nes dujų tiekimas vamzdynu iš Izraelio yra sustabdytas, pažymėjo „Argus Media“ konsultantas Arthuras as Portier (Artūras Portjė).

„Egipto karbamido kaina pakilo nuo 500 JAV dolerių už toną karo pradžioje iki daugiau nei 650 JAV dolerių. Tai turi tiesioginį poveikį trąšų kainai Europos ūkininkams“, – sakė jis.

Kitos šalys, kurios trąšų gamybai naudoja dujas iš Artimųjų Rytų, pavyzdžiui, Indija, turėjo riboti tiekimą savo gamykloms. Bangladešas laikinai uždarė penkias iš šešių gamyklų.

Šią savaitę JT išreiškė susirūpinimą dėl trąšų prieinamumo kai kuriose skurdžiausiose šalyse.

Pavojus augalininkystei

Trąšos – azotas, fosforas ir kalis – yra būtini augalų augimui. Prancūzijos žemės ūkio tyrimų instituto INREA atstovas Sylvainas Pellerinas (Silveinas Pelerinas) sakė, kad azoto pagrindu pagamintų trąšų, tokių kaip karbamidas, amonio nitratas ir kalis, „pasaulinė paklausa nuolat auga, o ją skatina Azija“.

INREA skaičiuoja, kad be šių trijų pagrindinių trąšų pasaulinės augalininkystės apimtys sumažėtų trečdaliu.

Tačiau azoto trąšų cheminė sintezė reikalauja gamtinių dujų ir daug energijos. Kalbant apie sierą, ji yra naftos ir dujų pramonės šalutinis produktas.

„Ten, kur yra dujos, rasite karbamidą ir amoniaką“, – sakė „Argus“ atstovė S. Marlow.

Fosforo trąšų gamyba prasideda nuo fosforito, kurio 20 proc. pasaulio atsargų tiekia Saudo Arabija, tačiau šiuo metu ji negali jo eksportuoti.

Neaiškios perspektyvos

Be neaiškumo dėl to, kiek truks karas, kyla klausimų ir dėl žalos dydžio, kurią trąšų gamybos įrenginiai patirs dėl karo veiksmų. Manoma, kad pasibaigus karo veiksmams, įrenginių remontas, atstatymas ir sugrįžimas prie įprastos gamybos rutinos gali gerokai užtrukti.

Nors ūkininkų neatidėliotini poreikiai yra daugiau ar mažiau patenkinti, kyla klausimų dėl birželį prasidedančio sėjos sezono pietiniame pusrutulyje.

A. Portier sako, kad karas gali būti impulsas Europai sukurti trąšų tiekimo strategiją. Po trąšų kainų šuolio, kilusio po Rusijos invazijos į Ukrainą, Europos ūkininkai sumažino jų suvartojimą ir diversifikavo tiekėjus.

Europos Komisija šiuo metu rengia trąšų veiksmų planą šiems metams.