Veisėjų asociacijos: nepasitikime ŽŪM darbuotoju
2019-03-25

Kaunas. ŽŪR Veislininkystės, gyvulininkystės ir veterinarijos komiteto (VGVK) nariai aptarė aktualijas ir išsakė nemažai kritikos Žemės ūkio ministerijos valdininkams.

Nuo praėjusių metų rudens įsigalioju naujajam ES veisimo, arba, kaip buvo įprasta vadinti, zootechniniam reglamentui, asociacijoms kilo kai kurių klausimų taikant vieną ar kitą reglamento nuostatą. Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorius Mindaugas Kinderis informavo komiteto narius dėl asociacijos kreipimosi į Europos Komisiją, kurios prašė išaiškinti, kas laikytina „trečiąja šalimi“ naujajame ES veisimo reglamente? Ar ja gali būti pripažinta gyvulių augintojų asociacija, turint omenyje, kad ji kartais yra valstybės pagalbos gavėja?

Gautame atsakyme teigiama, kad trečiosios šalys suprantamos kaip veisimo organizacijų vardu veikiančios paslaugų teikėjos. Kai veisimo organizacija produktyvumo tyrimus ar genetinį vertinimą paveda atlikti trečiosioms šalis, ši organizacija lieka atsakinga kompetentingai institucijai už nustatytų reikalavimų laikymosi užtikrinimą.

LYTAGRA 19 07 04 mob

„Kadangi ES reglamente nurodyta ir pagalba gyvulių augintojams, trečiosios šalys yra ir veisimo organizacija, ir produktyvumo tyrimus ar genetinį vertinimą atliekanti institucija. Todėl visos asociacijos gali gauti valstybės pagalbą už produktyvumo kontrolės tyrimus, t. y. pačios gali teikti tokią paslaugą, o ne pirkti ją iš šalies, ir už tai gauti paramą“, - teigė M. Kinderis, pasidžiaugęs tokiu EK išaiškinimu.

LMGAGA direktorius Mindaugas Kinderis (dešinėje) informavo komiteto narius dėl asociacijos kreipimosi į Europos Komisiją, kurios prašė išaiškinti, kas laikytina „trečiąja šalimi“ naujajame ES veisimo reglamente

Kadangi nuo 2015 m. pasikeitė mėsinių galvijų sektoriaus situacija ir poreikiai, LMGAGA norėtų, kad būtų peržiūrėta Ūkinių gyvūnų veislininkystės plėtojimo ir rėmimo 2016-2020 m. programa ir perskirstytos 2019-2020 m. priemonėms numatytos lėšos. M. Kinderio teigimu, asociacijai trūksta lėšų eksterjero vertinimams, ji pati nori vykdyti kontrolinius galvijų svėrimus, be to, patvirtintose veisimo programose numatytas ir individualus buliukų vertinimas. E. Gedgaudas pažadėjo šiuos klausimus pateikti svarstyti ministerijai.

M. Kinderis taip išsakė pretenzijų ŽŪIKVC, nes naujos formos kilmės pažymėjimus dėl sistemos klaidų dabar išduoti trunka kone mėnesį. Negana to, ūkininkai neturi galimybės matyti duomenų apie savo galvijus. „Europa jau pereina prie genomo, o mes dar nematome galvijų svorio“, - piktinosi M. Kinderis. Pasak VGVK pirmininko dr. Edvardo Gedgaudo, apie posistemių atnaujinimą kalbėta su ŽŪIKVC – darbai vėluoja dėl laiko stokos. Vis tik jie ketina rengti susitikimą ir aiškintis dėl vėluojančių darbų.

Skelbia nepasitikėjimą ŽŪM valdininku

M. Kinderis taip pat siūlo peržiūrėti minimalų efektyvios populiacijos dydžio rodiklį, nes juo neva  galima manipuliuoti siekiant veisimo organizacijos statuso. Jis su šia problema teigė susidūręs bylinėjantis dėl pripažinto veislininkystės institucijos statuso suteikimo Ekologinių mėsinių galvijų augintojų asociacijai (EMGAA).

Panašias pretenzijas išreiškė ir Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijos (LKŽTAD) pirmininkas prof. Artūras Stimbirys – prieštaraujančiu teisės aktams jis pavadino Aplinkos ministro 2018.10.31 d. įsakymą Nr. 3D-779, kuriuo veislininkystės institucija pripažinta Lietuvos veislinių triušių augintojų asociacija (LVTAA). Tiesa, LKŽTAD į teismą nesikreipė, tačiau pritarė posėdyje LMGAGA direktoriaus Mindaugo Kinderio perduotam asociacijos kreipimuisi dėl nepasitikėjimo pareiškimo ŽŪM Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriaus vedėjui A. Šileikai. LMGAGA direktorius taip pat prašė, kad žemdirbių savivalda kreiptųsi į ŽŪM, Seimo Kaimo reikalų komitetą bei Premjerą dėl A. Šileikos nušalinimo nuo klausimų, susijusių su mėsinių galvijų sektoriumi.

LKŽTAD pirmininkas prof. Artūras Stimbirys pritarė dėl nepasitikėjimo pareiškimo ŽŪM Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriaus vedėjui Arūnui Šileikai

ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis informavo, kad ŽŪR taryba jau kreipėsi į ŽŪM dėl šio tarnautojo veiksmų įvertinimo, prašoma atlikti tarnybinį patikrinimą, įvertinti ir nubausti kaltuosius. VGVK nariai nusprendė palaukti ŽŪM atsakymo ir tada priimti galutinį sprendimą.

Kurs parodų rengimo taisykles

ŽŪM patvirtino valstybės paramą veislininkystei. Kilmės knygai tvarkyti skirta 200 tūkst., gyvulių genetinei kokybei nustatyti arba gyvulių produktyvumo kontrolei – 3 mln., konkursams, parodoms, mugėms organizuoti – 150 tūkst. Eur. Bendra paramos suma – 3 mln. 357 tūkst. Eur. Pasak VGVK pirmininko, ŽŪR atsižvelgė tik dalį į komiteto teiktų pasiūlymų dėl pagalbos veislininkystei taisyklių. Kodėl neatsižvelgta į visus pasiūlymus, VGVK pirmininkas paaiškinimo negavo. Tačiau labai gerai, kad atsižvelgta į prašymą finansuoti tik grynakraujų gyvulių kilmės knygos vedimą.

Pastabų dėl paršavedžių rėmimo turėjo Kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas. Pagal paramos veislininkystei taisykles numatyta skirti 481 Eur už vienos paršavedės įvertinimą A. Baravykas niekaip nesupranta, kokiu tikslu tai daroma. E. Gedgaudo požiūriu, valstybė ir toliau linkusi išlaikyti ir remti savo įmones. Pavyzdžiui, valstybinei kiaulių veislininkystės stočiai numatyta 200 tūkst., per 50 tūkst. Eur – ir AB „Lietuvos veislininkystė“.

Kalbėdamas apie valstybės paramą parodoms rengti, E. Gedgaudas išsakė nuomonę, kad tie pinigai nėra panaudojami visuomenės labui. Todėl siūlė numatyti parodų rengimo taisykles, pagal kurias parodos būtų prieinamos plačiajam visuomenės ratui, kad nebūtų uždarų renginių, kokių jau yra buvę. „Turime nutarti, kokias parodas norime rengti? Kai buvo rengiamos per žemdirbių savivaldą, o ne per ŽŪM, parodos buvo skaidriausios ir geriausiai organizuotos. Todėl turime nuspręsti, kokia linkme einame“, - komiteto narius apsispręsti ragino E. Gedgaudas. Buvo nutarta dėl parodų finansavimo kreiptis ne kiekvienai asociacijai savarankiškai, bet per ŽŪR ir, gavus paramą, VGVK ją paskirstyti asociacijoms.

VGVK pirmininkas Edvardas Gedgaudas įsitikinęs, kad gyvūnų parodos turi būti prieinamos visuomenei

Šiemet vyks veislininkystės pasiekimų paroda Algirdiškyje, specializuotas parodas ketina rengti LMGAGA, Nykstančių gyvūnų, arklininkų asociacijos.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką svarbiausio turėtų nuveikti ministras A. Palionis?
Orai