Basf 22 06 15 Adama 22 05 12
Renginiai
„Žemdirbio vasaros 2022“ tema – tvarus ir subalansuotas ūkininkavimas
V. Liako nuotr.

Akademija, Kauno r. Po pandeminių apribojimų pertraukos šiemet VDU Žemės ūkio akademijos Bandymų stotyje vėl gyvai surengta mokslinė praktinė konferencija „Žemdirbio vasaras 2022“ – jubiliejinė, jau 25-oji.

Į konferenciją gausiai susirinkę žemdirbiai ir kiti dalyviai išgirdo daug informacijos apie dabarties ūkininkavimo problemas, VDU ŽŪA mokslininkai ir kitų institucijų specialistai pristatė naujas rekomendacijas tvariam ūkininkavimui, supažindino su Bandymų stotyje vykdomais aktualiais augalininkystės technologijų tyrimais.

Konferencijos organizatoriai – VDU Žemės ūkio akademija ir Lietuvos agronomų sąjunga (LAS).

Bioversija 22 02 02

Renginį rėmė ne tik universiteto mecenatė įmonė „Rovaltra“, bet ir ūkininkai: Leonas Rudinskas, Pierre Costa (Pjeras Kosta), Raimondas Kosteckas ir Gediminas Aleksandravičius. Jiems įteiktos padėkos.

Konferenciją pradėjęs VDU rektorius prof. Juozas Augutis sakė: „Kai viskas gerai, žemės ūkis tarsi pasimiršta, bet užtenka tik nukrypti nuo įprasto gyvenimo ritmo, iš karto į pirmą vietą iškyla apsirūpinimas maistu. Linkiu, kad žemdirbio darbas būtų matomas visada.“

Be to, rektoriaus teigimu, kokios bebūtų technologinės naujovės, vis tiek vieno dalyko jos nepakeis – tai ūkininko meilės žemei ir savo darbui. „Neįsivaizduoju, kad be šito būtų galima pasieti gerų rezultatų“, – sakė J. Augutis.

VDU ŽŪA kanclerė prof. Astrida Miceikienė, pasveikinusi susirinkusiuosius, išskubėjo į ŽŪA absolventų diplomų įteikimo šventę, sakydama, kad jaunieji specialistai yra akademijos dovana šalies žemės ūkiui. Pasak ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanės doc. Aidos Adamavičienės, šiemet bakalauro diplomai įteikiami net 75 fakulteto bakalaurams ir 25 magistrantams.

VDU ŽŪA kanclerė prof. Astrida Miceikienė ir Bandymų stoties direktorius prof. Rimantas Velička (dešinėje) padėką už renginio rėmimą įteikė Kauno rajono ūkininkui Leonui Rudinskui

LAS pirmininkas dr. Edvardas Makelis pažymėjo, kad šios konferencijos tematika itin aktuali, nes į kosminį aukštį pakilusios resursų kainos verčia ūkininkus ieškoti naujų sprendimų, kaip taupyti lėšas ir dirbti efektyviau.

Kalbėdama apie ES žaliąjį susitarimą žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė citavo EK vicepirmininko Franco Timermanso žodžius, kad žaliasis kursas yra bandymas išsaugoti žemės ūkį, o ne jį nubausti.

Žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė pristatė ES žaliojo kurso aktualijas

Korekcijų į ES žaliąjį kursą įneša pasikeitusi politinė situacija dėl Rusijos agresijos į Ukrainą. Kaip sakė K. Simonaitytė, šiemet iš BŽŪP biudžeto pagalbos paketas ES ūkininkams sudarys 500 mln. eurų, iš jų Lietuvai skirta 7,6 mln. Eur. Be to, padidinti tiesioginių išmokų mokėjimai šį rudenį, leista nukrypti nuo reikalavimo palikti pūdymą ekologiniu atžvilgiu svarbiose vietovėse.

Skaitmenizacija tampa būtinybe

Raktas į žaliąjį susitarimą yra ir skaitmeninių technologijų plėtra žemės ūkyje. Apie tai kalbėjo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Plėtros padalinio vadovė Ilma Rimkevičienė. Pasak jos, ar ūkis yra tvarus, parodo keturi indikatoriai: socialinis, ekonominis, kokybiško maisto gamybos sistema ir aplinka.   

„Skaitmenizacija – ne tik galimybė, bet ir būtinybė įgyvendinant šiuolaikinio žemės ūkio tikslus“, - sakė I. Rimkevičienė. Kaip LŽŪKT prisideda prie šio tikslo? Atliekami dirvožemio tyrimai, gauti duomenys analizuojami, sudaromi tręšimo kintama norma žemėlapiai ir t.t.

LŽŪKT specialistė priminė, kad mūsų šalyje taip pat veikia Integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinė sistema IKMIS, kurioje žemdirbiai gali gauti net 5 nemokamas paslaugas: pradedant augalų ligų ir kenkėjų plitimo stebėsena bei rekomendacijomis ir baigiant mokymais.

Einant skaitmenizacijos keliu kiekviena ES valstybė narė privalės turėti Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemą (ŽŪŽIS), kuri kuriama ir Lietuvoje. Pasak I. Rinkevičienės, apibendrinta informacija, kas šioje srityje mūsų šalyje jau sukurta yra skelbiama sistemoje TITRIS.

Daug skaitmeninių sprendimų – ir žemės ūkio technikoje. Konferencijos dalyviams naujausius žemės ūkio technikos modelius pristatė ŽŪA mecenatė – įmonė „Rovaltra“

UAB „Agrodronas“ supažindino su žemės ūkyje naudojamais dronais, kurie gali ir purkšti pasėlius, ir išbarstyti sėklas. Lietuvos ūkiuose tokia technika jau darbuojasi

Naujovės ekologiškai ūkininkaujantiesiems

Dar viena žaliojo kurso kryptis – ekologinis žemės ūkis. VšĮ „Ekoagros“ I sertifikavimo skyriaus vadovė Inga Urbonavičienė konferencijos dalyvius supažindino su nuo šių metų pradžios įsigaliojusio naujo ekologinę gamybą reguliuojančio ES reglamento pokyčiais, kurie vienodi visoms Bendrijos šalims narėms. Pavyzdžiui, vienas tokių pokyčių – pasikeitęs pereinamojo laikotarpio skaičiavimas, kuris dabar prasideda nuo tada, kai pareiškėjas deklaruoja savo laukus. Labai svarbi ir augalų sėjos data, yra naujovių ir dirvožemių tvarkymo taisyklėse.

Viena iš ekologinio ūkininkavimo formų yra biodinaminė žemdirbystė, kurios taisyklės dar griežtesnės. Su jomis supažindino Lietuvos biodinaminės žemdirbystės ir perdirbimo asociacijos „Biodinamika LT“ prezidentė Rasa Čirienė.

Ji priminė, kad ūkis, nebūdamas ekologiniu, tapti biodinaminiu negali. Pagrindiniai skirtumai tarp tokio ūkininkavimo – biodinaminiame ūkyje būtini galvijai (jie negali būti nuraginti), privalomi naudoti biodinaminiai preparatai, privalomas kompostavimas, tik savi pašarai, sėklos turi būti arba ekologinės, arba biodinaminės.

VDU ŽŪA mokslininkai pateikė praktinių patarimų ekologiškai ūkininkaujantiesiems. Pasak dr. Aušros Marcinkevičienės, labai svarbu didinti augalų įvairovę sėjomainoje, auginti tarpinius ar daugianarius pasėlius. ŽŪA Bandymų stotyje atliekami tyrimai auginant daugianarius pasėlius. Duomenys rodo, kad parinkus tinkamus augalų derinius tokie pasėliai gali duoti daugiau derliaus ir būti pelningesni, palyginti su vienanariais pasėliais.

Mokslininkų bandymai su tarpiniais augalais parodė, kad geriau auginti jų mišinius, nes pastarieji būna atsparesni nepalankiems aplinkos veiksniams.

Pagrindinė valiuta – dirvožemio organinė medžiaga

Pratęsdamas VDU rektoriaus mintis apie žemdirbio meilę savo darbui ŽŪA prof. Vaclovas Bogužas sakė, kad jos išraiška gali būti ir ūkių dirvožemių puoselėjimas, organinės medžiagos juose didinimas.

„Pagrindinė žemdirbio valiuta – organinė dirvožemio medžiaga. Sveikas dirvožemis padeda mažiau priklausyti nuo orų pokyčių“, – pabrėžė VDU ŽŪA prof. Vaclovas Bogužas

Pasak profesoriaus, yra 5 pagrindiniai gyvybingo dirvožemio formavimo principai.

Vienas jų – kiek galima mažiau mechaniškai ir chemiškai trikdyti dirvą (neariminis žemės dirbimas ar tiesioginė sėja, minimalus pesticidų ir cheminių trąšų naudojimas).

Nuolat dirvoje turi būti išlaikoma augalinė danga (augalinės liekanos apsaugo dirvožemio struktūrą, mažina drėgmės nuostolius, gerina anglies kaupimą dirvožemyje).

Reikia užtikrinti biologinę įvairovę, t.y. taikyti platesnes sėjomainos rotacijas, nuolat auginti tarpinių pasėlių mišinius, daugianarius pasėlius, nes kiekviena augalų ir mikroorganizmų rūšis atlieka savo vaidmenį užtikrinant sveiką ir gyvybingą dirvožemį, gerinant mikorizinius ryšius.

Patariama išlaikyti gyvas augalų šaknis ištisus metus, nes jos pamaitina mikroorganizmus, sudaro sąlygas palankiam mikroskopinių grybų ir bakterijų santykiui dirvožemyje, mažėja patogenų.

Ir galiausiai – sveiką ir gyvybingą dirvožemį lengviau sukurti mišriuose ūkiuose, kur vystoma ne tik augalininkystė, bet ir gyvulininkystė. 

Pasak V. Bogužo, tvarių žemdirbystės technologijų plėtra galima tik taikant visą priemonių kompleksą, kurios leistų užtikrinti sveiko ir gyvybingo dirvožemio formavimą. Tad mokslininkai rekomenduoja diversifikuoti sėjomainas, periodiškai tręšti laukus organinėmis trąšomis: mėšlu, šiaudais, žaliąją trąša (įskaitant daugiamečių žolių atolą užarimui) ir kitomis augalinėmis liekanomis. Ūkiuose verta ruošti ir naudoti kokybiškus kompostus, jiems naudojant vietines žaliavas.

Mokslininkai pataria žemdirbiams dar atidžiau kontroliuoti piktžolių, augalų ligų ir kenkėjų plitimą, pesticidus ir chemines trąšas naudoti pagal poreikį minimaliai, plačiau taikyti biologinius preparatus ir mechanines žaladarių kontrolės priemones.

Siekiant dirvožemį mažiau pažeisti mechaniškai, technologines vėžes rekomenduojama kasmet palikti toje pačioje vietoje, vengti žemės suspaudimo ir naudoti kontroliuojamo slėgio sistemą padangoms, auginti ilgašaknius augalus ir esant reikalui periodiškai supurenti visą armens sluoksnį ar net podirvį.

Apibendrindamas savo pranešimą V. Bogužas sakė, jog tokių rekomendacijų kompleksinis taikymas prisidėtų mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas žemės ūkyje, gerinant dirvožemio kokybę. Svarbu kryptingai turtinti dirvožemio viršutinį sluoksnį organine medžiaga.

Į jubiliejinę konferenciją „Žemdirbio vasara 2022“ susirinko gausus būrys žemdirbių ir žemės ūkio specialistų

Po teorinės dalies konferencijos buvo suplanuota ŽŪA Bandymų stoties lauko eksperimentų apžiūra. Tačiau pasėlius buvo galima pamatyti tik per autobuso langus, nes pliaupė gausus lietus.

Bandymų stotyje Akademijos mokslininkai šiuo metu vykdo net 50 įvairių eksperimentų. Tarp jų yra ir jau kelis dešimtmečius trunkančių tyrimų, pavyzdžiui, prof. Antano Stancevičiaus prieš daugiau kaip 50 metų įrengti įvairių sėjomainų bandymai. Taigi, sukaupta neįkainojamų mokslo žinių ir patirties, kuria mokslininkai noriai dalijasi su tobulėti norinčiais ūkininkais.

Autorius: Rasa Jagaitė
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ar praūžusios liūtys pakenkė jūsų pasėliams?
Visos apklausos