Veislininkystė toliau kelia aistras
2019-10-25

Kaunas. Kaip įprasta, aptariant valstybės Pagalbos veislininkystei taisykles, priekaištai jų rengėjams ŽŪR Veislininkystės, gyvulininkystės ir veterinarijos komiteto (VGVK) posėdyje liejosi per kraštus.

Kas gali būti pagalbos gavėjai, parodų dalyviai ir finansavimas, kilmės knygos vedimo įkainiai, grynaveislio gyvulio sąvoka, kodėl dalis veislininkystei skirtų pinigų nueina ne veislininkystei – į šiuos ir kitus aštrius VGVK narių klausimus bandė atsakyti Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriaus vedėjas Arūnas Šileika, pristatęs Pagalbos veislininkystei taisyklių pakeitimo projektą.

Tačiau daugelio atsakymų VGVK nariai neišgirdo, todėl sutarta rengti dar vieną susitikimą su žemės ūkio viceministru, kitais kompetentingais veislininkystės atstovais.

Vienas iš niuansų, kodėl keičiamos taisyklės – LAEI perskaičiavo įkainius, aiškiau reglamentavo galutinius pagalbos gavėjus. Pagal dabartinį taisyklių projektą parama skiriama mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios turi ne daugiau 250 darbuotojų ir kurių metinė apyvarta iki 50 mln. Eur. Naujiena ta, kad pagalbos teikėjas – ar tai asociacija, ar produktyvumo paslaugą teikianti, ar parodą organizuojanti įmonė - atsako, kad parama pasiektų galutinį pagalbos gavėją.

ŽŪM Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriaus vedėjas Arūnas Šileika, pristatęs Pagalbos veislininkystei taisyklių pakeitimo projektą, galėjo pasijusti sėdintis karštojoje kėdėje

VGVK nariai stebėjosi, kad išplečiamas parodos rengėjų ratas – tinkami pareiškėjai parodoms organizuoti gali būti ir juridiniai asmenys. O pinigų parodoms organizuoti daugiau nenusimato. „Tai kaip vertinsime paraiškas ir skirstysime pinigus?“ – klausė ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė, priminusi ir svarbiausią taisyklių tikslą – sudaryti sąlygas plėstis savivaldos organizacijoms, skatinti ūkinių gyvūnų laikytojus dalyvauti veisimo organizacijų veikloje, tačiau apie juridinius asmenis ten nieko nešnekama.

Kam bus nauda, jeigu parodoms organizuoti skirtus pinigus dalins po centuką? Ar bus geri renginiai? Į tokius ir gerokai aštresnius VGVK narių klausimus, kaip atsirado juridiniai nariai pagalbos taisyklėse, A. Šileika atsakyti negalėjo.

ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė turėjo daug klausimų Pagalbos veislininkystei taisyklių pakeitimo projekto rengėjams

VGVK pirmininkas Edvardas Gedgaudas siūlo tiksliau apibrėžti grynaveislio gyvūno sąvoką, nes veisimo parama, kuri turi būti skirta tik grynakraujams gyvuliams, dabar tenka ir asociacijoms už gyvulių populiaciją – t. y., kai kurios asociacijos pateikė prašymus paramai už visus į kilmės knygą įrašytus gyvulius, nors tai prieštarauja naujajam ES veisimo reglamentui.

ES veisimo reglamente grynaveislio gyvulio sąvoka apibrėžta, bet ar Lietuvoje jos laikomasi? Dalies gyvulių, pavyzdžiui, Lietuvos gyvūnų veisėjų organizacija (LGVA), negali įrašyti į kilmės knygą, nes Skaičiavimo centras „nepririša“ tėvų iš duomenų bazės. Pasak LGVA kilmės knygos administratorės Rasos Petraškienės, Gyvulių veislininkystės informacinė sistema GYVIS kažkodėl nenurodo tėvo, nors visos kitos sistemos – nurodo, todėl grynakraujį gyvulį leidžiama įrašyti tik į papildomą kilmės knygos skyrių. A. Šileika pažadėjo organizuoti susitikimą su Skaičiavimo centru ir kartu spręsti, kaip ištaisyti padėtį.

LGVA kilmės knygos administratorė Rasa Petraškienė teigė, kad Gyvulių veislininkystės informacinė sistema GYVIS neveikia taip, kaip turėtų

Dar viena problema – per maži įkainiai už veislinių gyvulių įrašymą į kilmės knygą. „Tai labai sunkus darbas, reikalaujantis daug protinių jėgų ir laiko. Įkainis turėtų būti apie 10 eurų, o ne 85 centai už vieną galviją. Mums buvo pažadėta pateikti informaciją, kuo remiantis buvo suskaičiuoti tokie įkainiai, bet jos iki šios dienos negavome. Jeigu veislininkystės nereikia, jeigu nerūpi mūsų ūkininkų konkurencingumas, tai skirstomės ir nėra apie ką diskutuoti“, – teigė R. Petraškienė, kuriai antrino ir Mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius Mindaugas Kinderis.

VGVK pirmininkas Edvardas Gedgaudas piktinosi, kad veislininkystės paramos, kuri turi būti skirta tik grynakraujams gyvuliams, kai kurios asociacijos prašo už visus į kilmės knygą įrašytus gyvulius, nors tai prieštarauja naujajam ES veisimo reglamentui

VGVK nariai piktinosi, kad ir toliau bus švaistomos valstybės lėšos vertinant paršavedes, pieninius bulius. Reziumuodamas E. Gedgaudas pabrėžė – apmaudžiausia, kad metų metais Lietuva finansuoja tai, kas neturi įtakos veislininkystės pažangai. O ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis pridūrė, kad trūksta vientisos valstybės politikos šiuo atžvilgiu. Kiek valstybės lėšų veislininkystei bus skirta iš viso, bus aišku tik metų pabaigoje arba 2020-ųjų pradžioje.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Lietuvoje drastiškai mažėja gyvulių skaičius. Kaip tai vertinate?
Orai