Uždirbtą turtą padėtų išsaugoti finansų išmanymas
2014-11-28

Akademija (Kauno r.). Iš šimto verslininkų turtuoliais tampa maždaug keturi, likusieji nesugeba pagausinti sukurto turto arba jį praranda. „Taip yra todėl, kad dauguma verslininkų gerai išmano pinigų darymo meną, bet neišmano finansų, t. y. meno pinigus išsaugoti", - teigia Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis.

Sveikindamas tarptautinės mokslinės konferencijos „Apskaita ir finansai: mokslo ir verslo integracijos keliu“ dalyvius, B. Žemaitis pabrėžė, kad kalbėti apie finansų svarbą ir būtinybę juos išmanyti yra labai aktualu, nes dauguma verslininkų yra nukreipę dėmesį kurti kapitalą ir vertę, rizikai, sunkmečiams yra visiškai nepasiruošę. Verslininkams būtina mokytis išsaugoti pinigus.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Diskutuoja Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis ir ASU Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanė prof. dr. Astrida Slavickienė

„Verslininkai skiria per mažai dėmesio finansiniams rodikliams. Jie nemąsto finansinėmis kategorijomis, žemas yra jų finansinio raštingumo lygis", - konstatavo B. Žemaitis, pridūręs, kad verslininkus gali išgelbėti moterys (!): dauguma verslininkų - vyrai, o dauguma finansininkių - moterys, todėl reikėtų įsiklausyti į tai, ką sako finansininkės, ir paklausyti jų patarimų.

ES diktuoja finansinę drausmę

Konferencijoje kalbėjęs Finansų ministerijos Fiskalinės drausmės departamento direktorius Vaidas Augustinavičius apžvelgė Europos Sąjungos fiskalinės (viešųjų finansų) ir Bankų sąjungų raidą, pabrėždamas vis didesnę ES institucijų įtaką valstybių narių fiskalinei politikai - į nacionalinę teisę perkeliama vis daugiau bendrųjų ES fiskalinės drausmės taisyklių nuostatų. ES fiskalinė politika stiprėja, apimdama ne vien rekomendacijas, bet ir sankcijas toms šalims, kurios nesilaiko fiskalinės drausmės.

Nuo 2013 m. euro zonos narėms privalu pateikti Briuseliui peržiūrėti valstybės biudžeto projektus, ir tik gavus pritarimą leidžiama juos tvirtinti. Lietuvai šis reikalavimas bus taikomas nuo 2015 metų.

Konferencijoje dalyvavo 7 šalių mokslininkai

Šiais metais savo politika pertvarkė Bankų sąjunga. Europos bankas nuo šiol prižiūrės po tris pagrindinius kiekvienos šalies bankus (Lietuvoje - SEB, „Swedbank", DnB), o Lietuvos bankas - visus likusius. Bankams bus privalu turėti gaivinimo planus, o įmokas į pertvarkymo fondą jie jau moka. Rizikingi bankai nuo 2015 m. mokės didesnes įmokas į garantinį fondą, o apdraustieji indėliai banko nesėkmės atveju privalės būti grąžinti klientams per 7 dienas.

Planavimo ir valdymo svarba

„Acme" grupės (grupei priklauso apie 30 įmonių 8 šalyse, tarp jų „Agropro", užsiimanti pluoštinių kanapių auginimu, Drąseikių karjeras) finansų direktorius Povilas Jauniškis dalijosi rizikų (juridinių, informacinių technologijų, finansinių) valdymo patirtimi.

„Acme" įmonių grupės, kuri daugiausiai verčiasi prekyba, apie 90 proc. (!) turto sudaro atsargos (užsakymai, gautos, bet dar neparduotos prekės, atsargos sandėlyje, atsargos kelyje ir kt.) ir klientų skolos. Tokia situacija savaime diktuoja milžinišką dėmesį skirti planavimui, finansų ir rizikos valdymui. Tikslas - ne kuo brangiau parduoti, o kuo greičiau paversti atsargas pinigais.

Pasak Povilo Jauniškio, nuolat tenka balansuoti, kad atsargų nebūtų per daug (tuomet problemiška jas realizuoti) ir ne per mažai (tuomet neišnaudojama galimybė uždirbti). Šią situaciją jis palygino su pastangomis išlaikyti metalinį rutulį ant ylos smaigalio.

***

Dviejų dienų tarptautinę konferenciją ASU Ekonomikos, apskaitos ir finansų institutas organizavo drauge su analogiškais Estijos ir Latvijos institutais, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmais bei LŽŪKT. Konferencijoje taip pat sulaukta svečių iš Čekijos, JAV, Lenkijos, Slovakijos ir Ukrainos.

Organizacinio komiteto vardu padėkos žodį konferencijos partneriams ir rėmėjams taria doc. dr. Linas Stabingis

Mokslo ir verslo atstovai skaitė pranešimus audito ir kontrolės, apskaitos, inovacijų ir investicijų, finansinės analizės temomis. Verslui skirtuose seminaruose supažindinta su organizacijų vertės nustatymu, savikainos kalkuliavimo poreikiu ir problemomis, apskaitos duomenų panaudojimu įmonių plėtrai.

Antrąją dieną konferencijos dalyviai rinkosi LŽŪKT centrinėje būstinėje, kur diskutavo apie apskaitos tvarkymui naudojamos programinės įrangos privalumus ir trūkumus.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai