Užauginti daugiau produkcijos galima mažinant žemės degradaciją
2021-03-18

Vilnius. Tvarios žemdirbystės principai gula ir į Europos Sąjungos (ES) direktyvas, ir nacionalinius įstatymus. Bet ar tikrai suprantame, kas yra tas tvarumas? Ar sėjomainos ir tikslesnio trąšų naudojimo, vykdant įstatymų reikalavimus, pakanka, jog galėtume teigti, kad ūkininkaujame tvariai?

Ekspertai perspėja dėl galimų neigiamų pasekmių, jei naująsias strategijas įgyvendinsime neatsižvelgdami į žemės ūkio pagrindą – dirvožemį ir jo alinimo problemas. Apie tvarų ūkininkavimą ir su tuo susijusius iššūkius diskutuota kovo pradžioje vykusiame Lietuvos verslo forume.

Šalies žemės ūkio sektoriaus atstovus diskusijai subūrė bendrovė „Nando“ – viena didžiausių paviršiaus aktyviųjų medžiagų ir mikrobiologinių produktų gamintoja Baltijos šalyse. Pasak įmonės vadovo ir forumo diskusijų moderatoriaus Justino Taruškos, bene pirmąkart plataus ekonominio konteksto verslo forume didžiulis dėmesys skirtas agroverslui.

KWS 21 07 01 mob

„Subūrėme žemės ūkio sektoriaus ekspertus ne tik iškelti problemas, bet ir įvardyti galimybes. Norint efektyvių ir sklandžių pokyčių, būtinas švietimas, ir nuolatinė visų suinteresuotų šalių diskusija“, – sakė J. Taruška.

„Jau 30 metų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES nuosekliai didinamas žemės ūkio augalų produktyvumas. Kalbant apie grūdines kultūras, šis didėjimas juda 1-2 proc. tempu, o ES šiuo metu yra produktyvumo lyderė pasaulyje, kai kalbame derliaus kiekį iš 1 ha. Kyla klausimas, ar mes jau pasiekėme produktyvumo piką, naudodami dabartines technologijas, ar galime augti dar daugiau ir kokia to kaina?“, – kalbėjo Jonas Ignatavičius, UAB „Nando“ projektų vadovas.

Jis pabrėžė, kad efektyvumas daug kainuoja. Dėl įvairių gamtos sąlygų ekstensyvaus dirvožemio naudojimo per metus ES jo prarandama iki 970 tonų. Skaičiuojant 5 cm sluoksnį, tai sudaro 27 proc. Lietuvos teritorijos.

Pasak J. Ignatavičiaus, šią problemą padėtų išspręsti produktyvesnės, bet tausojančios žemės ūkio technologijos. Sėjomaina, trąšų ir pesticidų normų reguliavimas ir kt. Bet ar to užtenka, kad galėtume teigti, jog einame į tvarų ūkininkavimą?

Tvarumas – atsakingai ir ilgam

Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos narys Virginijus Beinoras priminė, kad lotynų kalboje žodis tvarus siejamas su reikšmėmis palaikyti, remti ir išsaugoti.

„Klimato kaita, finansinės krizės parodė, kad greito pelno ir trumpalaikių tikslų siekimas turi itin neigiamų padarinių. O tvarumas, priešingai, užtikrina, kad ateitis būtų kuriama atsakingai ir ilgam. Mano įsivaizdavimu, tvarus žemės ūkis – tai santarvė vietoje kovos. Santarvė su savimi, visuomene, su dirva ir aplinka.

Labai dažnai girdim žodį kova: kova su piktžolėmis, ligomis, kenkėjais, kova su dirvos erozija. Tačiau kaip galime „kovoti“ su tuo ar prieš tai, ką patys sukuriame? Patarimas paprastas – pradėkime mąstyti ir elgtis kitaip ir neliks prieš ką kovoti”, – sakė V. Beinoras.

Tausojamoji žemdirbystė – ūkininko kelias į sėkmę

Viena iš kertinių tvaraus žemės ūkio praktikų yra neariminė tausojamoji (tausioji) žemdirbystė. Pasak V. Beinoro, tai darnus ūkininkavimo būdas, susidedantis iš keleto vienas kitą papildančių žemdirbystės būdų, kai minimaliai ardomas dirvožemis išsaugant jo struktūrą, gyvūniją ir organines medžiagas. Suformuojama nuolatinė dirvožemio paklotė, naudojamos tarpinės kultūros bei įneštinė organika. Privaloma taikyti kultūrų sėjomainą.

„Sėjomaina skatina dirvožemio mikroorganizmų atsiradimą ir veiklą, o dirvožemis – gyvoji žemės oda“, – sako Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos narys Virginijus Beinoras

„Tausojamosios žemdirbystės taikymas turi begalę privalumų: vieni jų pastebimi iš karto – tai sumažėjusios darbo ir energijos sąnaudos, sumažėjęs sintetinių trąšų bei chemijos poreikis ir teikiama jų „nauda“, suaktyvėjusi antžeminė ir požeminė biologinė įvairovė.

Kiti privalumai pastebimi tik po keleto metų, kai sistema tampa stabili. Tai organinės anglies atsargų padidėjimas, humuso kiekio atstatymas, sumažėjęs išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekis, pagerėjęs vandens įsiskverbimas, didesnis dirvožemio atsparumas mechaniniam suslėgimui. Taikant šią praktiką, Europos dirvožemis kasmet galėtų sulaikyti (izoliuoti) 50-100 mln. t anglies, o tai atitinka 70-130 mln. automobilių išmetamų teršalų“, - aiškino V. Beinoras.

Svarbi ir valstybės strategija

Pasak UAB „Scandagra“ generalinio direktoriaus Mariaus Vasiliausko, bendrame kontekste svarbiausia yra efektyvumas, kuris lemia galimybes konkuruoti.

„Šiuo metu Lietuva pastebima ir konkurencinga pasaulinėje grūdų tiekimo grandinėje. Tai pavyko pasiekti dėl ūkių efektyvumo. Tačiau nauja pasaulio tvarka ir ateinančios tendencijos verčia reaguoti ir keistis, nors, atrodytų, esame pasiekę tikrai daug.

„Tvarumas – tai nauja pasaulio tvarka, apie kurią suksis ekonomika, todėl ignoruoti jo negalime", – pabrėžia UAB „Scandagra“ generalinis direktorius Marius Vasiliauskas

Pereinant prie tausojamosios žemdirbystės svarbiausia išlaikyti balansą ir nuoseklumą. Mes turėsime investuoti ir šios investicijos galbūt atsipirks tolimesnėje ateityje. Tai rizikinga strategija, nes rinka, žmonių požiūris turi tendenciją kisti. Labai svarbus valstybės požiūris ir pagalba, kad, mažindami produktyvumą, didindami investicijas, pereinamuoju laikotarpiu turėtume kuo mažiau nuostolių.

Tvarumas – tai nauja pasaulio tvarka, apie kurią suksis ekonomika, ignoruoti to negalėsime. Tačiau būtina tvirta valstybės, o ne vien ūkio strategija. Tik taip bus galima išlikti ir išlaikyti konkurencingumą“, - teigė M. Vasiliauskas.

Pasaulis juda skaitmenizavimo link, ir žemės ūkis ne išimtis. M. Vasiliauskas pridūrė, kad visų pasirinkta kryptis turi būti technologijos ir mokslas. Būtent mokslo srityje Lietuva juda labai lėtai. Didelis trūkumas jaunų specialistų ir jų nėra rengiama užtektinai, nors poreikis versle tikrai nemažas.

Parengta bendradarbiaujant su UAB „Nando“

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ar jus tenkina šio sezono kviečių ir rapsų supirkimo kainos?
Orai