Kėdainiai. Kėdainių krašto ūkininkų šventėje ne vien linksmintąsi, diskutuota, bet ir varžytąsi dėl geriausio rajono artojo vardo. Šįkart juo tapo Dotnuvos seniūnijos ūkininkas Albertas Pavolis, praėjusių metų geriausio rajono artojo tėvas.

„Paprastai vyresnioji karta perduoda estafetę jaunimui, o mūsų šeimoje viskas nutiko atvirkščiai. Du metus mokiau sūnų ir jam neblogai sekėsi. Pernai jis tapo čempionu, tad aš nutariau nenusileisti ir pats išbandyti jėgas. Smagu, kad man pavyko pakartoti sūnaus pasiekimą", - tapęs artojų varžybų čempionu šypsojosi dotnuviškis. Jis kėdainiečių artojų garbę gins birželio 28-ąją Dotnuvoje vyksiančiose respublikinėse artojų varžybose.

Šiųmečiu artojų varžybų čempionu tapo Albertas Pavolis, praėjusių metų nugalėtojo tėvas

„Varžybų arimas skiriasi nuo kasdienio. Čia reikalingas kitoks vagų sujungimas. Į varžybas važiuojame nemažai treniravęsi: juk reikia ir plūgus sureguliuoti, ir įgūdžius patobulinti", - trečią kartą varžybose dalyvavęs ir antrąją vietą užėmęs sakė Pelėdnagių seniūnijos artojas miškininkas Jonas Naruševičius. Trečiąją vietą artojų varžybose vertinimo komisija skyrė Tomui Urbonavičiui.

Apie būsimą derlių ir paramą

Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Virmantas Ivanauskas šventėje neslėpė geros nuotaikos: „Darbštūs mūsų ūkininkai moka ne tik daug dirbti, bet ir pailsėti po darbų. Šventė - puiki galimybė susitikti, pasidalyti prasidėjusio darbymečio įspūdžiais, patyrimu. Pavasaris buvo sudėtingas, išbandė mūsų gebėjimus sparčiai dirbti: sėją šįmet teko trumpinti perpus. Tad dirbome labai daug ir intensyviai. Tačiau dabar labai skųstis negalime. Laukai atrodo neblogai. Galbūt derliaus sulauksime kiek mažesnio negu pernai, bet nuostolių nesitikime ir verkšlenti nežadame."

Kėdainių krašto ūkininkų sajungos vadovas Virmantas Ivanauskas ir ūkininkas Šarūnas Šiušė tikisi, kad šiųmetis derlius nenuvils

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas kėdainietis Jonas Talmantas, kalbėdamas apie ūkininkavimo perspektyvas, nebuvo itin optimistiškas. „Apmaudu, kad lietuviams nepavyko iš Europos Sąjungos išsiderėti norimų išmokų. Nors jas mums ir padidino, tačiau konkuruoti su šalių senbuvių ūkininkais, gausiančiais gerokai didesnę paramą, mums bus sunku. Per 2014-2020 metų laikotarpį Lietuvos kaimus pasieks maždaug pusė milijardo eurų mažiau negu ankstesniu finansavimo periodu. Vadinasi, mažiau gražinsime kaimus, jų aplinką, negalėsime modernizuoti ūkių, kurie jau prašosi atnaujinami.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas (centre) žemdirbiškas aktualijas aptarė su šėtiškiais Dainiumi Šlaustu ir Raimondu Jasiūnu

Neramina ir Vyriausybės iškeltas prioritetas smarkiai remti gyvulininkystę. Čia matau kraštutinumų. Augalininkystė nustumiama į antrą planą, o visos pajėgos skiriamos gaivinti gyvulininkystės ūkius. Gerai, jei projektai bus protingi, tačiau gali nutikti taip, kad paramą paėmę gyvulininkystės ūkių šeimininkai fermų neišplės, bet tik pagerins jų kokybę. Manau, kad remti būtina visų šakų žemdirbius ir nereikėtų blaškytis nuo vieno kraštutinumo prie kito", - sakė Ūkininkų sąjungos vadovas.

***

Norinčių paragauti Truskavos seniūno Vytauto Zakaryzos (kairėje) išvirtos sriubos netrūko

Keli šimtai Kėdainių krašto ūkininkų ir jų bičiulių šventėje pramogavo visą dieną. Linksmybių netrūko nei mažiems nei suaugusiems. Truskavos seniūnas Vytauats Zakaryza šventės svečius vaišino savo ypatingąja aštriąja sriuba.

MŪ inf.