BASF A1 2024 06 19 Basf m1 2024 06 19
Renginiai
Tvarus dirvožemio naudojimas ir skaitmenizacija  – naudinga ir kartu neišvengiama

Kaunas. Kokių pokyčių vyksta Lietuvos augalininkystės ūkiuose?  Kuo svarbus skaitmeninimas ir kokią jo naudą įžvelgia ūkininkai? Apie tai kalbėta bendrovės „DOJUS agro“ surengtoje konferencijoje „Pokyčių ​galimybės augalininkystėje 2024“.

Konferencija surengta jau trečiąjį kartą. Pirmaisiais metais apžvelgti agronominiai niuansai ir perėjimo prie neariminės technologijos ir duomenų rinkimo svarba. Antroji konferencija skirta dirvožemio problematikai ir jo tausojimo svarbai aptarti.

O štai šiemet buvo galimybė iš pačių žemdirbių išgirsti apie jų gerąją ūkininkavimo praktiką ir tai, kokios naudos jų ūkiams teikia dirvožemio tausojimo praktikos, jo įveiklinimas kaupti CO2 kreditus ir skaitmeninimas.

Bioversija 2024 04 26 m7

Kuo šis renginys svarbus? „Pirma, suteikiame žinių. Apskritai jis kitokio formato. Kalbame ne konkrečiai apie techniką, o apie sprendimus, agronomiją ir tik tada apie tai, koks vaidmuo agronomijoje technikai tenka. Antra, tai skatina ūkininkus diskutuoti, dalytis informacija“, – pagrindinius konferencijos privalumus įvardijo „DOJUS group“ tiksliosios žemdirbystės vadovas Edvinas Navickas.

Anot „DOJUS group“ tiksliosios žemdirbystės vadovo Edvino Navicko, tokie renginiai kaip ši konferencija leidžia ūkininkams pasisemti žinių

Renginio dalyviai turėjo išskirtinę galimybę pasiklausyti užsienio pranešėjų – Jungtinės Karalystės nacionalinio žemės ūkio botanikos instituto ūkio sistemų tyrimų vadovės Elizabeth Stockdale ir nepriklausomo Estijos agronomo-konsultanto Simonʼo Boughtonʼo (Saimono Botono), kurie pateikė įdomių įžvalgų ir pabrėžė skaitmeninimo svarbą.

S. Boughtonʼas pristatė Ukrainoje atliktus bandymus ir atskleidė, kad skaitmeninimas (telematika, automatinis valdymas ir pan.) davė išties puikių rezultatų: pagerėjo drenažas, sumažėjo dirvožemis tankumas, pagerėjo jo būklė, pamažu ėmė didėti derlius, pailgėjo darbo sezonas, sumažėjo gamybos sąnaudos.

„To nebūtume pasiekę be duomenų rinkimo, stebėjimo ir analizės. (...) Naudinga pasitelkti technologijas, kad kuo daugiau suprastumėte apie turtą, su kuriuo dirbate“, – nauda neabejojo specialistas.

Estijos agronomas-konsultantas Simonʼas Boughtonʼas ne kartą pabrėžė skaitmeninimo svarbą

E. Stockdale kalbėjo apie azotinių tręšimų įpročių pokyčius, pristatė Jungtinėje Karalystėje atliktų tyrimų rezultatus. Anot specialistės, norint pasirūpinti dirvožemio sveikata, pirmiausia reikia išsiaiškinti jo savybes, o tam labai praverčia derlingumo žemėlapiai.

Konferencijoje perteikti rinkos pokyčių naujienų pakviestas SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Jis ragino renginio dalyvius nebijoti pokyčių, išnaudoti jų nešamas galimybes, taip pat pristatė ateities prognozes, kurias naudinga įvertinti kuriant ilgamečius planus.

Dalijosi patirtimi

Šiųmetėje konferencijoje jos dalyviai iš pirmų lūpų galėjo išgirsti kolegų pasakojimus, kaip jiems sekasi daryti pokyčius savo ūkiuose, kokią to naudą pastebi.

Pakruojo r. ūkininkas Gedas Špakauskas atskleidė, kad naudoja ne vieną ūkio valdymo sistemą, tad netenka ranka įvedinėti duomenų, o svarbiausieji yra greitai prieinami.

„Kad ir kaip būtų, atsiranda naujų taisyklių, turime pildyti žurnalus elektroninėje erdvėje, tad mes skaitmeninimo tikrai neišvengsime.

Po truputį turime pradėti vesti duomenis į skaitmeninę erdvę, ūkio valdymo sistemas. Mažų mažiausia telefone reikėtų matyti visus savo laukus, kad būtų aišku, kur kviečiai, o kur – rapsai. To reikia, kad galėtume greitai orientuotis“, – kalbėjo G. Špakauskas.  

Ūkininkas taip pat pabrėžė, kad klysta kiekvienais metais ir visiškai to išvengti vargu ar įmanoma, tačiau, anot jo, mažiau klaidų daryti taip pat padeda duomenų rinkimas ir jų analizavimas.

„Su kuo įmanoma, su tuo ir atlieku bandymus: su fungicidais, herbicidais, skirtingomis veislėmis. Labai lengva – kompiuteryje pakeiti normą ir operacijų centre tas ruožas jau žymimas kita spalva“, – niuansus vardijo G. Špakauskas.

Kodėl Gedas savo ūkyje priima tokius sprendimus? Pasak jo, tai daryti skatina žaliasis kursas ir motyvacija judėti pirmyn.

Paklaustas, kodėl sutiko papasakoti kitiems apie savo atliekamus bandymus su tarpiniais pasėliais ir bendrai apie ūkininkavimo patirtį, G. Špakauskas atsakė: „Yra vidinis noras – žinau, kad galiu tą daryti, tad noriu pasidalyti žiniomis. Man tikrai negaila.“

O štai Anykščių rajono ūkininkas Valentinas Adamkevičius atskleidė, kaip jam sekasi ūkininkauti mažinant sunaudojamų trąšų kiekį.

„Tai daryti efektyvu, pigiau užauginu produkciją. Be to, naudojant išmaniąsias technologijas savaime sumažėja azoto, kalio ir fosforo trąšų poreikis.

Pasidariau tręšimo žemėlapį, išsityriau dirvožemį, turiu išmanius purkštuvą ir tręštuvą. Tai labai padeda sumažinti sunaudojamų azoto trąšų kiekį.

Kasmet įdedame mažiau, bet gauname daugiau. Labiausiai tai ir džiugina – kad atsiperka bandymai, kuriuos savo ūkyje atliekame“, – pridūrė V. Adamkevičius.

Be kita ko, visi šie sprendimai naudingi ne tik ūkininkui, bet ir gamtai. Pavyzdžiui, kviečiams Valentinas anksčiau azoto trąšų sunaudodavo apie 130 kg/ha, dabar – nuo 100 iki 110 kg/ha.

Įmonės „Bioenergy LT“ inovacijų strategas Audrius Gegeckas (kairėje) kartu su Anykščių rajono ūkininku Valentinu Adamkevičiumi aptarė jo ūkyje įvykusius pokyčius

Ūkyje plūgas nenaudojamas jau 8 metus, dabar taikoma No-till technologija. V. Adamkevičius darbuojasi šeimos ūkyje, samdomų darbuotojų neturi, tad visa tai daro tam, kad sutaupytų laiko, o žemdirbystė būtų kuo tvaresnė.

„Po kūlimo dar viską suarti užimtų labai daug laiko. Tad praskusti laukus yra daug greičiau. Kartu ir per dirvą mažiau važiuoji, dirvožemis būna sveikesnis“, – paaiškino ūkininkas.

Be to, Valentinas atsisakė ir cheminio beico – naudoja biologinį. Paklaustas, ar nebaisu imtis tokių pokyčių, atsakė:  „Bet koks žingsnis baisus, bet kai eksperimentuoji ir pamatai naudą, tada gali taikyti visu mastu. Iš pradžių svarbu po truputį eksperimentuoti tam tikrame lauko plote.“

Diskusijose su ūkininkais dalyvavo ir įmonės „Bioenergy LT“ inovacijų strategas Audrius Gegeckas, kuris aktualizavo dirvožemio tvarumo temą, skatino žiūrėti į ilgalaikes perspektyvas ir rūpintis, kad dirvožemis būtų derlingas ne artimiausius kelerius, bes kur kas daugiau metų, o ūkininkus džiugintų nemažėjantis derlius iš tų pačių žemės plotų.

Stratego teigimu, žemdirbiai girdi daug teorijos, bet vien jos neužtenka, siekiant gauti konkrečius atsakymus dominančia tema. Tad ūkininkų patirtys – geras būdas susipažinti su praktika.

Teigiami pokyčiai – akivaizdūs

Per konferenciją E. Navickas pristatė trumpą statistiką: Lietuvoje yra apie 4 000 automatizuotų mašinų (kasmet +13 proc.), 2 100 – prie interneto prijungtų mašinų (+15 proc.), 1,35 mln. ha – dokumentuotų darbų  (+30 proc.), 80 tūkst. ha – dirvožemio tyrimų (+30 proc.), 1,2 mln. ha – neariminės žemdirbystės plotų (+258 proc. per 2023 m.).

„Įdiegiame daugiau navigacinių sistemų, prie interneto prijungiame vis daugiau mašinų. (...) Ūkininkai skaitmeniniu būdu dokumentuoja vis daugiau laukų ir darbų, tada gauna informaciją, kurią patikrina ir taip įvertina, kaip pavyko vienas ar kitas bandymas. Taip pat atlieka dirvožemio tyrimus. Tad pokytis tikrai vyksta“, – pabrėžė tiksliosios žemdirbystės vadovas.

Anot E. Navicko, su visomis priemonėmis, kurias dauguma ūkių jau turi ir naudoja, galima kaupti anglį ir iš to papildomai uždirbti.

Apie tai kalbėjo ir kiti diskusijos dalyviai: verslo inovacijų ir pokyčių konsultantas Saulius Damulevičius bei projekto „GFarm for LIFE“ atstovas Kęstutis Skridaila. Jie plačiau papasakojo apie anglies kaupimo metodiką, pačios programos niuansus, kaip ir už kiek šiuo metu superkami anglies kreditai.

Apie anglies kaupimo naudą ir galimybes per konferenciją kalbėjo „DOJUS group“ tiksliosios žemdirbystės vadovas Edvinas Navickas, projekto „GFarm for LIFE“ atstovas Kęstutis Skridaila bei verslo inovacijų ir pokyčių konsultantas Saulius Damulevičius

Anglies kaupimo programoje, kurios organizatorė – su „DOJUS agro“ bendradarbiaujanti Estijos įmonė „eAgronom“, šiuo metu dalyvauja 28 Lietuvos ūkiai, kurie kasmet sugeneruoja 18,5 tūkst. anglies kreditų (pingine išraiška tai sudaro 555 tūkst. Eur, nes vienas kreditas parduodamas už 30 eurų).

V. Adamkevičius – vienas iš tų 28 ūkininkų. Eiti šiuo keliu jį paskatino seminarai, kuriuose Anglies kaupimo programa būdavo vis paliečiama. „Supratau, kad viską savo ūkyje jau taikau ir liko tik įstoti į šią programą“, – teigė ūkininkas.

Kad ši tema sulaukia vis daugiau dėmesio, patvirtino ir E. Navickas: „Apie anglies kaupimą šį kartą per konferenciją klausimų tikrai sulaukėme, vadinasi, ūkininkai jau domisi. Pernai ši tema irgi nuskambėjo, bet tada buvo tyla. Šiemet matome kitokį vaizdą.“

Didžiausia nauda – gautos žinios

Žemdirbiai vienbalsiai tikino, kad tokie renginiai ypač naudingi dėl gaunamų žinių. Pasak jų, kartu tai puiki galimybė su kitais ūkininkais pasikeisti mintimis.

„Labai įdomus renginys, sužinojome užsienio ekspertų įžvalgas apie tai, kaip reikia saugoti dirvožemį. Taip pat patiko paliestos tarpinių augalų auginimo tendencijos.

Atvykau čia išgirsti daugiau naujienų, susipažinti su kolegomis, pasidalyti patirtimi. Juk naujos žinios visada padeda, todėl gerai plėsti jų bagažą. Nuotaika tikrai puiki“, – mintimis po konferencijos dalijosi Raseinių r. ūkininkas Žygimantas Brazauskas.

Raseinių r. ūkininkui Žygimantui Brazauskui renginys buvo įdomus ir informatyvus

O štai G. Špakausko manymu, pagrindinis konferencijos privalumas – pasisemti žinių, ypač tokiu metu, kai atsirado daugiau laisvo laiko.

Anot ūkininko, taip pat labai svarbu, kad tokie renginiai skatina ne tik domėtis tam tikromis temomis, bet ir dar labiau gilintis į turimą patirtį ir atradimus.

„Pavyzdžiui, per konferenciją ūkininkas išgirsta negirdėtą temą. Grįžęs namo jis jau gali tuo pasidomėti, galbūt ką nors pritaikyti ir savo ūkyje, – kalbėjo Gedas. – Nuotaika tikrai labai gera. Džiaugiuosi, kad buvo įdomios temos, taip pat pranešėjų iš užsienio. Juk ne kiekvieną dieną pasitaiko galimybė jų pasiklausyti.“

Pakruojo r. ūkininkas Gedas Špakauskas džiaugėsi kokybiškai praleistu laiku konferencijoje

Per konferenciją dalyviai uždavė nemažai klausimų tiek pranešėjams, tiek diskusijų dalyviams, tad tai rodo tik viena – ūkininkai aktyvūs ir imlūs žinioms.

„Ši konferencija yra mokama. Bilietus įsigyja ir atvyksta labai profesionali, motyvuota publika, kuri nori sužinoti kažką naujo, jie nebijo klausti, tikisi konkrečių atsakymų, dalijasi patirtimi ir noriai įvardija lūkesčius“, – apibendrino E. Navickas.

Užsienio pranešėja E. Stockdale teigė besidžiaugianti kvietimu atvykti į Lietuvą ir galimybe pasidalyti žiniomis su ūkininkais.

„Tokiose konferencijose svarbiausia – ūkininkų pokalbiai. Dažnai jie užsidaro savame rate ir mato tik tai, kas vyksta pas juos, o susitikę gali pasidalyti žiniomis, patirtimi, idėjomis.

Ir jei man šioje konferencijoje pavyko paskatinti į tam tikrą informaciją pažiūrėti kitu kampu ir iš to gimė diskusijų, tai jau yra gerai“, – teigė E. Stockdale.

Jungtinės Karalystės nacionalinio žemės ūkio botanikos instituto ūkio sistemų tyrimų vadovė Elizabeth Stockdale įsitikinusi, kad mokslas ir ūkininkavimas turi dirbti išvien, kad rastų sprendimus, kaip užauginti daug kokybiško maisto, bet kartu išsaugotų bioįvairovę ir švarų vandenį

Parengta: bendradarbiaujant su įmone „DOJUS agro“
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kas dar, be uždarbio, skatina ūkininkauti?
Visos apklausos