Tvariame ūkyje produktyvumas dera su aplinkos tausojimu
2021-07-12

Kupiškis. Tvarumas žemės ūkyje – ko gero viena dažniausiai šiandien aptarinėjamų sąvokų. Tai svarbu visiems šio sektoriaus dalyviams: nuo ūkininkų iki augalų apsaugos produktus siūlančių įmonių. Kaip ūkininkauti produktyviai ir kartu saugoti aplinką bei gausinti bioįvairovę, kalbėta pirmojoje tvaraus ūkininkavimo BASF lauko dienoje, praėjusią savaitę vykusioje Aleksandravičių ūkyje Juodpėnuose, Kupiškio rajone. 

Į lauko dieną iš visos šalies susirinkusius daugiau kaip pusantro šimto žemdirbių pasveikino Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, kuris pabrėžė, kad mūsų šalies žemdirbiai yra atsakingi už 60 proc. šalies teritorijos, todėl jų darbas itin svarbus, o atsakomybė didžiulė. 

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius priminė, kad dėl ES visuomenės pageidavimų žemdirbiai jau yra pasukę Žaliojo kurso keliu, kurį sustrategavo politikai, ir neišvengiamai tuo kursu teks judėti pirmyn. „Į šį renginį kvietėmės Žemės ūkio ministerijos atstovus, kad jie gyvai pristatytų laukiančius pokyčius, deja, niekas neatvyko, gal drąsos pritrūko“, – svarstė R. Juknevičius ir pridūrė, kad ėjimo Žaliuoju kursu sėkmė priklausys nuo bendro mokslininkų, technologijų kūrėjų ir ūkininkų darbo. 

KWS 21 07 01 mob

Renginio šeimininkas, pirmasis BASF Tvarių ūkių tinklo (Farm network) narys Lietuvoje, LŪS pirmininko pavaduotojas Zigmantas Aleksandravičius kalbėjo aštriai: „Praeidami mūsų kieme visi matėte tris kombainus ir ZIL‘ą. Jei mes be galvos, nemokšiškai vykdysime nesibaigiančias reformas, tai greitai užteks to senutėlio sunkvežimio išvežti iš laukų nukultą derlių. Labai tikiuosi, kad to nebus. Gaila, kad tie, kas priima sprendimus, dažniausiai kaimą mato tik per televizorių. Iš valdžios norime vienintelio dalykų – protingų sprendimų.“

„Užtikrinu, kad mes, žemdirbiai, esame savo ūkių šeimininkai, norime išsaugoti juos ir po 50, ir po 100 metų, norime gyventi saugiai – juk pirmiausiai patys ir kentėsime, jei blogai elgsimės su oru, žeme, vandeniu“, – kalbėjo ūkininkas Zigmantas Aleksandravičius 

Jei augalų apsaugos produktai naudojami teisingai, bioįvairovė nenukenčia 

Žemdirbių darbas yra, ko gero, svarbiausias darbas žemėje, nes reikia užauginti maisto visai žmonijai. Tuo pačiu keliami reikalavimai kaip įmanoma labiau sumažinti žemės ūkio poveikį pačiai Žemei. ES Biologinės įvairovės strategija, kurios veiksmingą įgyvendinimą bus siekiama užtikrinti iki 2030 m., kelia nemažų iššūkių žemės ūkio sektoriui. 

Z. Aleksandravičius šia technikos rokiruote norėjo parodyti, kur gali nuvesti nemokšiškai vykdomos reformos: ar neatsitiks taip, kad senutėlio sunkvežimio pakaks sumenkusiam derliui iš laukų išgabenti?

Diskusijoje „Tvaraus ūkio tinklas, darniai sujungiantis produktyvų žemės ūkį ir aplinkos apsaugą. Biologinės įvairovės skatinimo sprendimai“ BASF Verslo klientų vadybininkė Roma Laurinkienė kalbėjo, kad paprastai miesto žmonės, matydami laukuose dirbančius galingus purkštuvus, susidaro neigiamą nuomonę apie žemės ūkį: esą čia viskas chemizuota ir nesaugu. Iš kitos pusės, miestiečiai nori produktų, kurie būtų patrauklūs, skanūs, užauginti savame krašte ir pigūs. 

„BASF kurdamas Tvarių ūkių tinklą nori parodyti, kad galima tvariai ūkininkauti saugant aplinką, kuriant bioįvairovę ir užauginant saugius produktus. BASF Tvarių ūkių tinkle Europoje yra daugiau negu 50 ūkių, kurie 55 tūkst. ha įgyvendina bioįvairovės skatinimo sprendimus. Nuo pernai vienas toks ūkis yra ir Lietuvoje“, – sakė R. Laurinkienė. 

Tvarumo idėjos kompanijai BASF yra tikrai ne naujos: įmonė siūlo pažangius augalų apsaugos produktus (veikliųjų medžiagų inovatyvumas ir veiksmingumas leidžia naudoti mažesnes produktų normas, taupo purškimui skirtą vandenį ir t. t.), nitratų išsiplovimą į gruntinius vandenis mažinančias priemones (tai leidžia taupiau naudoti azotines trąšas), uždarą produktų užpildymo sistemą purkštuvams, saugų tuščių pakuočių surinkimą. Selekciniai sprendimai kuria atsparesnes nepalankioms orų sąlygoms ir ligoms veisles, o tai savo ruožtu leidžia išauginti gerą derlių naudojant mažiau cheminių produktų. Išmaniai ir taupiai naudoti augalų apsaugos produktus padeda ir skaitmeniniai įrankiai. 

Apie bioįvairovę saugančius ir gausinančius sprendimus kalbėjo BASF Verslo klientų vadybininkė Roma Laurinkienė ir VU Gyvybės mokslų centro biologijos mokslų daktarė Grita Skujienė

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro biologijos mokslų daktarė, zoologė Grita Skujienė pristatė tyrimus, kuriuos atlieka grupė VU mokslininkų – tai paukščių, vabzdžių ir vorų apskaitos agrarinio kraštovaizdžio elementuose. Paukščiai parinkti dėl to, kad jie yra mitybinės grandies viršūnėje ir atspinti populiacijos būklę: jei jau jie nyksta, tai nyksta visos grupės. Taip pat tiriami visi bitiniai vabzdžiai kaip pagrindiniai apdulkintojai, o vorai pasirinkti kaip plėšrūnai. 

„Lyginant su Vokietija, pas mus agrarinio kraštovaizdžio įvairovė yra didesnė. Tai reiškia, kad mes turime būti atsargesni, nes dar turime ką saugoti“, – kalbėjo G. Skujienė. 

Ji atkreipė dėmesį, kad ne visą atsakomybę už biologinės įvairovės sumažėjimą turi prisiimti augalų apsaugos produktų gamintojai, nes yra daugybė kitų veiksnių, darančių tam įtaką. „BASF tikslas yra įrodyti, kad jei augalų apsaugos produktai naudojami teisingai, biologinė įvairovė nenukenčia. O mes pažiūrėsime, ką parodys tyrimai“, – užtikrino mokslininkė, šiuo metu daug dėmesio skirianti biologinės įvairovės apskaitai žydinčių augalų juostose. 

Žydinčių augalų juostos laukų pakraščiuose – duoklė gamtai

BASF šiemet ūkininkams išdalino žydinčių augalų sėklų, kuriomis apsėta apie 50 ha plotas. Sėklų mišiniai buvo dviejų rūšių – skirti įprastiniams dirvožemiais ir šlapioms vietoms. Rekomendacijos, kaip juostas sėti ir prižiūrėti, parengtos remiantis Vokietijos ūkininkų patirtimi. 

Kaip paaiškino BASF verslo klientų vadybininkas Aleksandr Voitkevič, juostoms užsėti mišinys buvo sudarytas iš skirtingų vienamečių ir daugiamečių žydinčių augalų rūšių. „Tai tvarios ganyklos vabzdžiams apdulkintojams ir kartu anglies dvideginio emisijos mažinimas, nes vieną kartą pasėjus, daug metų žemė toliau nejudinama. Pirmais metais žydi vienamečiai augalai, o vėlesniais metais pradeda vyrauti daugiamečiai augalai. Mišiniai parinkti taip, kad žydėjimas tęstųsi kuo ilgiau, vienus žiedus keičiant kitiems“, – paaiškino A. Voitkevič. 

Z. Aleksandravičiaus laukuose pasėtose žydinčių augalų juostose mokslininkai vykdo vabzdžių apskaitą

Žydinčius augalus galima sėti plotuose arti vandens telkinių, melioracijos griovių, netaisyklingos formos galulaukėse, kurias sunku ir nepatogu įdirbti. Juostas prižiūrėti paprasta – pakanka vieną kartą rudeniop nupjauti žolę, kad neatsirastų krūmų, medžių. Z. Aleksandravičius žydintiems augalams parinko vietą laukų pakraščiuose palei elektros stulpų eiles – ten visada buvo problematiška kokybiškai įdirbti žemę. 

Mokslininkė G. Skujienė atkreipė dėmesį, kad vabzdžių bioįvairovė tokiose žydinčiose juostose bus gausi tik tuomet, jei augalų apsaugos produktai pasėlyje bus purškiami tiksliai laikantis rekomendacijų. Bioįvairovei didinti mokslininkė taip pat rekomendavo galulaukėse palikti akmenų krūvas, statyti stovus plėšriesiems paukščiams nutūpti. Pagal ES siekius, bioįvairovės didinimui rekomenduojama skirti apie 10 proc. dirbamų laukų. 

Naujas projektas, skirtas pavienių medžių išsaugojimui laukuose

BASF Pardavimų vadovas Saulius Nainys priminė šiais metais pradėtą projektą, skirtą pavienių medžių laukuose išsaugojimui. „Medžiai – tai buveinės, kuriose randa vietą paukščiai, gausybė vabzdžių, smulkieji žvėreliai. Žinoma, tokie medžiai trukdo dirbti technikai, bet išsaugodami juos, paliksime savo anūkams ir proanūkiams tokį pat vaizdą, kokį matome dabar. Ką reikėtų daryti? Pirmiausia nedirbti žemės aplink medžius jų lajos plote. Antra, nepjauti tame plote žolės, o dar geriau – pasėti žydinčių augalų mišinių, kad tai būtų mitybinis plotas vabzdžiams“, – projekto esmę paaiškino S. Nainys. 

„Tvirtas medis – tvirtas ūkis“, – naują projektą pristatė BASF Pardavimų vadovas Saulius Nainys

Žemdirbiai, kurie saugo pavienius medžius laukuose ir prižiūri juos pagal BASF rekomendacijas, raginami siųsti medžių fotografijas įmonei – taip tapsite naujojo projekto nariu ir gausite tai patvirtinantį sertifikatą. Pirmasis toks sertifikatas renginio metu buvo įteiktas Kalvarijų sav. ūkininkei Rūtai Grigaliūnienei. 

„Savo laukuose turime ne vieną, o daug pavienių medžių. Už kiekvieno tokio medžio slepiasi ištisi amžiai Lietuvos istorijos, jį sodinusių ir auginusių žmonių likimai. Kiekvienas Lietuvos pilietis privalo gerbti ir saugoti savo šalies istoriją. Visus nepatogumus atperka, kai pamatai perintį paukštį ar tupintį kiškį“, – atsiimdama sertifikatą kalbėjo Kalvarijų sav. ūkininkė Rūta Grigaliūnienė 

Inovatyvūs produktai leidžia ūkininkauti tvariau

Greta naujų aplinkosauginių iniciatyvų, BASF išlaiko pagrindinę veiklos kryptį – yra inovatyvių augalų apsaugos produktų kūrėja ir gamintoja. Produktų naudojimo rekomendacijos yra pagrįstos stebėjimais ir bandymais laukuose, kuriuos atlieka mokslo institucijų atstovai. 

„Jau keleri metai Lietuvoje vykdomas ligų monitoringas, o šiemet startavo nauja internetinė platforma, kurioje galima stebėti ligų plitimą pagal 4 mokslinių tyrimų stočių duomenis. Ten pat galima pasitikslinti, kokius augimo tarpsnius yra pasiekę žemės ūkio augalai konkrečiu momentu, nes ne visada paprasta juos nustatyti patiems savo laukuose“, – sakė BASF Verslo plėtros vadybininkas Kazimieras Poškus. 

BASF Verslo plėtros vadybininkas Kazimieras Poškus ir agronomas vadybininkas Paulius Paulauskis pristatė tvarius ir veiksmingus sprendimus javų apsaugai

Jo kolega Paulius Paulauskis priminė kviečių augintojams aktualiausius produktus: pradedant beicu Kinto Plus, augimo reguliatoriais Medax Top, Medax Max ir baigiant prieš dvejus metus rinkai pristatytą inovatyvią veikliąją medžiagą Revysol turinčiais produktais: Revytrex ir Revystar XL Pack. „Labai svarbu produktą panaudoti laiku – tada net naudodami mažesnes produkto normas galėsime pasiekti maksimalų rezultatą. Tačiau žemės ūkyje dažnai tenka atidėlioti purškimus dėl nepalankių gamtos sąlygų. Revysol veikliąją medžiagą turintys fungicidai net ir kelias dienas vėluojant yra efektyvūs, nes turi stiprų gydomąjį poveikį“, – sakė BASF agronomas vadybininkas P. Paulauskis. 

BASF šiemet rinkai pasiūlė naują fungicidinį pirazolo karboksamidų cheminės klasės beicą javams – Systiva. Kodėl tvaru naudoti Systiva? Pirma, šis augalų apsaugos produktas naudojamas ant sėklos ir jo reikia daug mažiau, negu reikėtų purškiant augalus fungicidu. Be to, didžioji dalis beicų apsaugo sėklą aplink ją, o beice Systiva yra veiklioji medžiaga, kuri sistemiškai juda pačiu augalu į stiebus ir lapus, todėl, pavyzdžiui, vasarinių miežių augalai apsaugomi iki vėliavinio lapo. Tvaru ir dėl to, kad naudojant Systiva, skatinamas šaknų formavimasis ir krūmijimas, todėl galima 10–15 proc. mažinti sėklos normą. 

Pupų lauke lauko dienos dalyviai stebėjosi pasėliu švarumu: čia panaudotas naujasis kontaktinis herbicidas Corum, jo norma 1 l/ha, purškiamas pupoms sudygus nuo dviejų lapelių tarpsnio iki 5 šoninio ūglio susiformavimo. Jei laukas labai piktžolėtas, rekomenduojama prieš pupų sudygimą naudoti herbicidą Stomp CS (2 l/ha), o antrąją piktžolių bandą naikinti Corum

„Žiūrint į tokį pupų lauką, džiaugiasi širdis, nes mūsų naujasis herbicidas Corum čia suveikė puikiai“, – sakė BASF Verslo klientų vadybininkas Aleksandr Voitkevič ir agronomas vadybininkas Vilius Venskutonis

Pupose matyti beprasidedanti šokoladinė dėmėtligė, todėl pasėlyje antrą kartą bus naudojamas fungicidas Signum (pirmą kartą juo pupos buvo nupurkštos birželio 15 d.). 

Rapsų augintojams BASF agronomas vadybininkas Tomas Karkazas pabrėžė nuo 2018 m. mūsų žemdirbiams siūlomų InVigor hibridinių rapsų veislių privalumus: energingas vystymasis rudenį ir pavasarį, atsparumas ankštarų atsidarymui ir fomozei, stabilus derėjimas bet kokiomis oro sąlygomis ir didelis aliejaus kiekis sėklose yra standartiniai šios linijos veislių požymiai. Labai geras šakojimasis leidžia šiuos rapsus sėti platesniais tarpueiliais ir mažinti sėklos normą (sėjant optimaliu laiku, su vienu sėjos vienetu galima užsėti 3,5 ha vietoj standartiškai rekomenduojamų 3 ha). 

„Lietuvoje skirtinuose regionuose yra pasėtos 9 InVigor rapsų kolekcijos, jas dar galima spėti apžiūrėti ir įvertinti iki kūlimo. Tikslias kolekcijų koordinates rasite mūsų įmonės internetiniame puslapyje“, – susidomėjusius žemdirbius suskubti paragino BASF agronomas vadybininkas Tomas Karkazas

Z. Aleksandravičiaus ir jo šeimos narių ūkiuose kasmet auginama apie 660 ha žieminių rapsų. Šiemet ūkininkas planuoja gamybiniams bandymams pasėti aštuonias InVigor linijos veisles, galbūt ateityje kažkuri iš jų taps viena iš pagrindinių jo ūkyje. Atsirinkti tinkamiausias veisles konkretaus ūkio dirvožemiams ir čia taikomoms technologijoms – labai svarbus žingsnis siekiant dirbti tvariai ir pelningai. 

Parengta bendradarbiaujant su BASF

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ar jus tenkina šio sezono kviečių ir rapsų supirkimo kainos?
Orai