Rokiškio r. 510 metų skaičiuojančiame Ilzenbergo dvare tęsiamos ne tik ūkininkavimo tradicijos – visiškai atkurto dvaro aplinkoje tebeskamba klasikinė muzika, erdvėse stebina skulptūros.

Šiandien Ilzenbergo dvaras yra ne tik istorinis paveldas, natūralios žemdirbystės tradicijų erdvė, bet ir tikrų tikriausia kultūros oazė, kasmet lankytojams pasiūlanti daug įdomybių. 

Visoje dvaro teritorijoje skulptūrų rastume ne viena, bet šįkart, minint dvaro 510 metų jubiliejų, naujasis meno akcentas atidengtas dvaro hole – čia suspindo Aušros Jasiukevičiūtės kurtas vienaragis. Tai – jau keturioliktoji dvaro skulptūra.

Išlaikyta holo akcento tradicija

Rokiškio rajone, netoli sienos su Latvija esančio dvaro istorijos pradžia oficialiai laikomi 1515 metai. Įrašai rodo, kad tuo metu Ilzenbergo dvarui leno teise priklausė 615 ha savarankiškai dirbamos žemės ir 2234 ha žemės su valstiečiais.

Galima sakyti, kad dvare – jau kaip ir viena koja Latvijoje. Greta tyvuliuojančio ežero viduriu driekiasi valstybių siena

1863 m. dvarą nusipirko vokiečių kilmės inžinierius N. N. Fuchsas. Jis perstatė rūmus, kurie išliko beveik nepakitę iki mūsų dienų. 1896 m. dvaro savininku tapo LDK bajoras Eugenijus Dimša kartu su žmona Livija Majoresku – buvusio Rumunijos ministro pirmininko Tito Livijaus Majoresku dukra, primenama dvaro pranešime spaudai.

Yra pasakojama, kad bajoras mėgęs medžioti ir iš vieno trofėjaus – sumedžiotos meškos buvo padaryta iškamša. Kita istorija byloja, jog dvarininkas tiesiog nusipirko meškos iškamšą. Kaip ten buvo iš tiesų – nebepasakys jau niekas, tačiau meškos iškamša sulaukė ir šių dienų. Tiesa, jau nebe Ilzenbergo, o Rokiškio dvare.

Kodėl atidengiant naują skulptūrą svarbi meška ir istorinis palikimas? Buvo nuspręsta, kad holą, kurio akcentu seniau buvo meškos iškamša, dabar turėtų papuošti vienaragio skulptūra.

Simboliuose užkoduotos vertybės

Teigiama, kad vienaragis pasirinktas ne atsitiktinai. „Vienaragis simbolizuoja galią, išmintį, gėrį. Tai – mistinė būtybę, bet šie jausmai, dalykai nėra mistiniai“, – prieš atidengiant skulptūrą susirinkusiems pasakojo dvaro šeimininkas Vaidas Barakauskas.

Skulptorė A. Jasiukevičiūtė pasakoja iš pradžių sudvejojusi ir siūliusi užsakovams svarstyti kitokias meno kūrinio alternatyvas, tačiau galiausiai nusprendė imtis šio iššūkio. Anot jos, tokiame dvare turi gyventi klasikinio meno pavyzdžiai, klasikinė skulptūra.

Dvaro šeimininkas Vaidas Barakauskas ir skulptorė Aušra Jasiukevičiūtė pasakojo apie vienaragyje užkoduotą simbolizmą

Prieš atidengiant skulptūrą menininkė šypsojosi, kad šis kūrinys atnešė nemažai iššūkių, kurių sunkiausias – pagauti vienaragį. „Gaudžiau, nepasidavė jis taip paprastai, bet šiek tiek pažaboti jį galbūt ir pavyko (...) Pagrindinis tikslas buvo padaryti, kad jis būtų gyvas ir keltų jums nuostabą“, – kalbėjo A. Jasiukevičiūtė.

Nors iš pradžių skulptūrą buvo sutarta pabaigti per metus, menininkė atvirai pasakoja tuomet ji neįvertinusi darbo apimties. Technologijos, tikusios mažesnėms skulptūroms, tokio masto kūriniui kėlė nemažai iššūkių, procesas judėjo lėčiau ne tikėtasi, dėl jo konsultuotasi ir su Vokietijos liejikais, ieškota įvairiausių sprendinių. Vis dėlto dienos šviesą kūrinys išvydo minint 510 dvaro jubiliejų.

A. Jasiukevičiūtė pasakoja, kad pradėjusi domėtis vienaragio simbolika, ji atrado, kad šis mitologinis gyvūnas savyje talpina ne tik taurumo ir skaistybės konotacijas, bet ir vyrišką veržlumą, suvaldytą laukinę prigimtį. Tai inspiravo kūrybą.

Vienaragis – 100 kg svorio ir 1,6 metro aukšto (su postamentu – 2,8 metro). Skulptūra lieta iš bronzos: ją sudaro 14 dalių, kurios sujungtos į vienį. Kūnas ažūrinis, galva, kojos – monolitiniai. Skulptūra dekoruota pusbrangiais ir brangiais akmenimis, kai kurios jos dalys – paauksuotos. 

Ažūrinis vienaragis inkrustuotas, padengtas 375 aukso lapeliais

Menininkė vaizdingai įvardina savo sukurtą skulptūrą kaip polifoninę muziką. Viena melodija – estetika. Ji skirta žmonėms, kurie iš meno tikisi grožio. Kitos melodijos – konceptualesnės, jos pasakoja istorijas.

Skulptorė pasakoja, kad vienaragyje ji paslėpė ne vieną simbolį, svarbų šiam kraštui, dvarui, jo ūkiui. Taip meno kūrinys dar labiau priartėja prie Ilzenbergo dvaro šaknų – juk nuo seno jis žinomas kaip ūkinę veiklą vystantis dvaras, kuriame niekada netrūko kultūros apraiškų, teigiama pranešime.

Išvysti naują skulptūrą ir paminėti gražų jubiliejų susirinkę svečiai mėgavosi ir Rumunijos pianistės Alexandra‘os Calalb‘os (Aleksandros Kalabos) koncertu. Tai – jau devintasis koncertas iš ciklo „Livija Majoresku – Dimšienė“, gražiai jungiantis dvarų muzikavimo tradicijas, istoriją ir dabartį.

510 metų skaičiuojančiame dvare tebeskamba klasikinė muzika

Gyvos žemdirbystės tradicijos 

Buvęs kolūkių dalimi, gamyklos poilsine, siaubtas vagių ir paprasčiausios nepriežiūros, per pastaruosius 22 veiklos metus, kai šeimininku tapo Vaidas Barakauskas, dvaras gerokai užaugo.

Dvare šiemet atidaryta desertinių vynuogių oranžerija, kurioje per ekskursijas ir edukacijas lankytojai galės susipažinti su desertinių vynuogių veislėmis

Šiandien čia galima rasti nakvynę, maisto, skirtingas ekskursijas, edukacijas ir degustacijas ar  tiesiog ramybę gamtos apsuptyje. Dvare vyksta įvairūs kultūriniai renginiai, organizuojamos privačios šventės. 

Svečiams siūloma galimybė paplaukioti po Ilgio ežerą elektriniu katamaranu, sužinoti apie dvaro architektūrą ir istoriją, susipažinti su dvaro gyvūnais, ūkine veikla, vyndarystės principais. 

Ilzenberge sudera ir dvariška aplinka, menas, kultūra, ir žemdirbiška gamyba: visiškai greta dvaro rūmų, už medžių slepiasi gamybos cechai ir karvidės

Čia tęsiamos ir natūralios žemdirbystės tradicijos: plyti daugiau nei 500 ha dirbamų laukų ir ganyklų plotas, didžiuojamasi itin gausiu viename ūkyje ekologiškai išaugintų ir rankomis pagamintų natūralių produktų pasirinkimu. Dvare – 20 įvairiausios paskirties ūkinių statinių, veikia 8 gamybos cechai: pieninė, mėsos cechas, universali maisto gamybos virtuvė, pakavimo cechas su sandėliais, rūkykla, birių produktų pakavimo cechas, vyno gamybos cechas ir medaus cechas.