Vilnius. Smulkieji pieno gamintojai neturi puoselėti iliuzijų, jog savo šeimas išmaitins ūkininkaudami pavieniui. Jie turi bendradarbiauti perdirbdami žaliavą ar ieškoti alternatyvių pajamų šaltinių.

Žemdirbių ir žemės ūkio produktų gamintojų ir perdirbėjų asociacija, surengusi Žemės ūkio ministerijos patalpose pieno ūkių perspektyvoms skirtą konferenciją, ne tik sulaukė ministro Broniaus Markausko dėmesio, bet ir išgirdo jo perspėjimą: „Jeigu norite išgyventi, turėti perspektyvą, turite investuoti - kitos išeities nėra".

Žemdirbių ir žemės ūkio produktų gamintojų ir perdirbėjų asociacijos pirmininkas, Jurbarko rajono ūkininkas Algirdas Mačiulaitis teigė, kad pagrindinė smulkiųjų pieno gamintojų problema - žemos pieno supirkimo kainos. Panašią konferenciją asociacija surengė ir prieš pustrečių metų, bet, A. Mačiulaičio teigimu, dalykiškai pasikalbėti nepavyko, nes keitėsi valdžia. Šįkart konferencijoje buvo nemažai svečių iš Lietuvos ir užsienio, tik klausytojų, ypač ūkininkų, buvo mažoka.

Smulkiesiems ūkininkams skirtą konferenciją surengė Žemdirbių ir žemės ūkio produktų gamintojų ir perdirbėjų asociacijos pirmininkas, Jurbarko rajono ūkininkas Algirdas Mačiulaitis

Žemės ūkio ministras sakė sveikinantis kiekvieną iniciatyvą, skirtą pieno sektoriaus problemoms. Esama padėtis kelia nerimą ne tik ūkininkams, bet ir politikams - pieno sektorius valstybei labai svarbus, nes, skirtingai nuo augalininkystės, kuria aukštą pridėtinę vertę.

Apie smulkiųjų, kelias karves laikančių pieno ūkių, perspektyvas B. Markauskas kalbėjo be užuolankų. „Nesistengsiu kažkam įtikti, bet mums svarbus visas sektorius - smulkūs, vidutiniai ar stambūs ūkiai. Turime galvoti apie visų sektoriaus dalyvių galimybes. Nepolitikuosiu ir nežadėsiu, kad patys smulkiausieji ūkiai, laikantys 2-3 karves, galės išmaitinti savo šeimas vien iš ūkininkavimo", - sakė ministras. Tokiems ūkiams išgyventi jis mato dvi galimybes - užsitikrinti papildomą pajamų šaltinį arba dalyvauti trumpojoje maisto tiekimo grandinėje,  t. y. perdirbti pieną ir realizuoti produktus.

„Nepolitikuosiu ir nežadėsiu, kad patys smulkiausieji ūkiai, laikantys 2-3 karves, galės išmaitinti šeimą iš ūkininkavimo", - ministras Bronius Markauskas nesuteikė nepagrįstų vilčių ūkininkams

Ministro priekaištų išgirdo ir ūkininkai, ir konferenciją organizavusi asociacija. „Reikia naudotis paramos galimybėmis, nuo kalbų pereiti prie darbų. Smulkiesiems ūkininkams tereikia noro tartis su kitais, jungtis, bet iniciatyvos kol kas nėra. Pati asociacija turi būti tarpininke, turi kalbinti savo ūkininkus, skatinti juos", – ragino ministras.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas" veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu", keli susivieniję ūkininkai gali pretenduoti į 120 tūkst. eurų paramą.

Anot ministro, smukiesiems ūkininkams trūksta vadybos žinių, todėl Žemės ūkio ministerija derasi su Žemės ūkio rūmais, Konsultavimo tarnyba dėl pagalbos žemdirbiams parengiant ir įgyvendinant projektus.

Visoje Europoje ūkiai eina stambėjimo keliu. „Jeigu smulkūs ūkiai nori išgyventi, turėti perspektyvą, privalo investuoti. Tam galimybių yra, o ir ūkininkų produkcijos paklausi - vartotojai nori nechemizuoto, tiesiai iš ūkio pristatyto maisto. Vien iš tiesioginių išmokų ir paramos gyventi neišeis", - sakė ministras B. Markauskas, raginęs smulkiuosius kooperuotis.

Konferencija „Lietuviško pieno perspektyvos" nesulaukė didelio susidomėjimo, nors kai kurias čia išsakytas mintis smulkiesiems ūkininkams buvo verta išgirsti

Ministras sakė lauksiąs konkrečių pasiūlymų iš Žemdirbių ir žemės ūkio produktų gamintojų ir perdirbėjų asociacijos, tačiau patarė nekurti iliuzijų - pieno supirkimo kainų, gyvenant laisvos rinkos sąlygomis, valstybė nenustatys.

Klausimą, ar pieno perdirbimo įmonės elgiasi sąžiningai, nustatydamos pieno supirkimo kainą, ministras pavadino retoriniu. Perdirbėjai sutinka, kad supirkimo kainų skirtumai yra per dideli, ir planuoja mažinti diferenciaciją. Bet apie vienodas kainas kalbos negali būti, nes yra skirtumas, ar iš ūkio paimti 1 toną, ar 50 kg pieno. Tačiau diskutuojama dėl pieno supirkimo kainos formulės - „Rokiškio sūris" ir „Vilkyškių pieninė" žada būti pirmieji iniciatoriai. Ši formulė greičiausiai bus susieta su vidutine ES pieno supirkimo kaina. Tuomet kaina būtų bent jau prognozuojama.

Ir Lenkijoje ne visi smulkūs ūkiai išgyveno

Konferencijoje buvo pristatytos ir paramos trumpoms maisto tiekimo grandinėms galimybės. Tačiau kai kurie renginio dalyviai teigė, kad ši parama smulkiems ūkininkams sunkiai prieinama.

Apie besikuriančio ūkio sunkumus konferencijoje kalbėjo ūkininkas ir teisininkas Vytautas Žerlauskas. Turėdamas 20 ha žemės, jis negalėjo gauti paramos ūkiui įkurti, o norinčių kooperuotis nerado, kaip ir nerado kam išnuomoti žemės. Todėl dabar jis tik šienauja žolę. Nors salėje pasigirdo komentarų, kad pranešėjas - visai ne ūkininkas, šis sakė norintis atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje, skirtingai nei Lenkijoje, smulkiame ūkyje ūkininkauti neapsimoka.

Tačiau ir Lenkijoje dalis smulkių pieno ūkių neišgyveno dėl Rusijos embargo, bet tie, kurie išliko, šiuo metu gali gyventi, teigė konferencijoje dalyvavęs Lenkijos pieno rūmų tarptautinio bendradarbiavimo specialistas Jakubas Všeborovskis (Jakub Wszeborowski). Lenkijoje santykiai tarp gamintojų ir perdirbėjų, pasak jo, yra įtempti, nors šalyje itin stipri kooperacija.

Šiuo metu Lenkijoje vidutinė pieno supirkimo kaina yra 34 ct/l. Kažkam iš klausytojų pasiteiravus, ar valstybė kišasi į kainos reguliavimą, J. Všeborovskis nustebo: „Ne, viską reguliuoja laisva rinka."

Lenkijos pieno rūmų tarptautinio bendradarbiavimo specialistas Jakubas Všeborovskis teigė, kad ir jo šalyje dėl pieno supirkimo kainos tenka nemažai derėtis

Lenkija, laikanti 2,1 mln. karvių, daugiausia jų - Mazovijos ir Palenkės vaivadijose, yra penktoji pagal dydį pieno gamintoja Europos Sąjungoje (Lietuva - 17 vietoje). 2016 m. vienas šalies gyventojas vidutiniškai suvartojo 222 l pieno ir šis rodiklis 2018 m., prognozuojama, išaugs dar 1 proc. Lenkijoje 2016 m. perdirbėjų supirko žaliavinio pieno vertė sudarė 6,16 mlrd. eurų.

MŪ inf.