Tikslios ir išmanios technikos vaidmuo žaliojo kurso fone
2021-02-22

Kaunas. Kaip žaliąjį kursą supranta didžiausia žemės ūkio technikos gamintoja, kokia linkme ji dirba ir kokius efektyvius aplinką tausojančius sprendimus siūlo žemdirbiams? Apie tai kalbėta praėjusią savaitę vykusioje virtualioje dviejų dienų konferencijoje „Tikslioji žemdirbystė – ateities ūkių kursas“, kurią organizavo didžiausios žemės ūkio technikos gamintojos „John Deere“ atstovas mūsų šalyje bendrovė „DOJUS agro“.

Virtualiame renginyje, prie kurio per dvi dienas, organizatorių teigimu, prisijungė daugiau kaip 750 klausytojų, pristatyti žemės ūkio laukiantys iššūkiai, įgyvendinant žaliąjį kursą, apžvelgti ES paramos žemės ūkio investicijų pokyčiai, žaliųjų investicijų įtaka trumpalaikei Lietuvos ir pasaulio ekonomikos prognozei.

Didelis dėmesys skirtas kompanijos „John Deere“ technikai ir inovatyviems sprendimams, kurie atitinka žaliojo kurso reikalavimus, pristatyti, taip pat pabrėžtas ir dirvožemių tyrimų bei tręšimo kintama norma vaidmuo tausojančiojoje žemdirbystėje.

Linas agro mob 21 06 04

Renginio dalyviai turėjo unikalią galimybę virtualiai „aplankyti“ „John Deere“ derliaus dorojimo mašinų gamyklą Cveibriukene, Vokietijoje, kur jau 150 metų gaminami savaeigiai pašarų smulkintuvai ir javų kombainai. Pagrindiniame kompanijos Europoje gamybos centre dirba daugiau kaip 1 000 kvalifikuotų darbuotojų.

Trumpame filme pristatyti visi technikos gamybos etapai – nuo lakštinio metalo pjaustymo, iki atskirų mazgų ir galutinio produkto surinkimo, testavimo ir kokybės tikrinimo. Atsižvelgiant į klientų poreikius ir norminius skirtingų šalių reikalavimus, gamykloje siūloma daugiau kaip 160 tūkst. skirtingos konstrukcijos derinių. Kombainas paprastai surenkamas per 46 min., pašarų smulkintuvas – per 150 min.

Patirtimi ir įžvalgomis, taikant tiksliąsias ir skaitmenines technologijas, renkant ir analizuojant duomenis, dalinosi ir vienas iš „DOJUS agro“ klientų – Kėdainių r. ūkininkas Dainius Šlaustas, augalininkystės ūkį puoselėjantis jau 18 metų.

Iššūkius paversti galimybėmis

Pasak konferenciją pradėjusio „DOJUS agro“ Žemės ūkio technikos pardavimų padalinio vadovo Ryčio Riškaus, žemės ūkis ta sritis, kurioje gausu veiksmo, žemdirbiams reikia nuolat įveikti kokius nors iššūkius – tai ūkio valdymo, tai gamtinius, tai noro suderinti efektyvų ir pelningą darbą su tvaria veikla ir pastarojo laikmečio aktualija – žaliuoju kursu.

„Žemės ūkiui neabejotinai tenka vienas iš svarbiausių vaidmenų įgyvendinant ES žaliojo kurso tikslą ir iškeltą siekį iki 2050 m. pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. Tikslioji žemdirbystė – vienas iš efektyviausių įrankių tiems tikslams pasiekti, tam reikės papildomų sąnaudų, bendro darbo ir papildomo laiko, bet tai verta daryti“, – sakė R. Ričkus.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerėprof. Astrida Miceikienė, pristatydama ES parengtas veiksmų gaires ekonomikos tvarumui per žaliąjį kursą užtikrinti, taip pat klimato kaitos ir aplinkos problemoms spręsti, pabrėžė iššūkių, atkuriant biologinę įvairovę ir mažinant taršą žemės ūkyje, pavertimą galimybėmis. Tam būtinas mokslo, konsultavimo, verslo ir politikų bendradarbiavimas.

„Žemės ūkiui, kaip sektoriui, dabar ypač svarbu dalyvauti procesuose, įgyvendinant ES žaliąjį kursą. Darnus žemės ūkis siejamas su trimis dimensijomis – ekonominiu, socialiniu ir aplinkosauginiu tvarumu. Svarbu, kad ūkiai būtų tvirti ir gyvybingi, kad gerėtų aplinkosauginiai rodikliai ir kad būtų užtikrintas socialinis teisingumas“, – kalbėjo prof. A. Miceikienė.

Tikslųjį ūkininkavimą, ekologinį ūkininkavimą, agroekologiją, agrarinę miškininkystę, griežtus gyvūnų gerovės standartus ji įvardijo svarbiausiais tvarios ūkininkavimo praktikos elementais, kurie ir sudaro BŽŪP pagrindą.

Pasak jos, žaliajam kursui įgyvendinti numatytas 1 trilijonas eurų iš įvairių šaltinių – ES biudžeto, privačių investuotojų, sudarytos galimybės gauti paskolas. Tad kiekviena šalis, atsižvelgdama į savo specifiką, turi tvarkingai susidėlioti finansavimo mechanizmus.

Investiciniai pokyčiai žemės ūkyje

Bendrovės „Investra“ direktorius Gediminas Liaudanskas pasidalino įžvalgomis apie laukiančius paramos žemės ūkiui pokyčius po 2020 metų. Pasak jo, ūkininkų kišenės bus papildomos dviem būdais: tiesioginėmis išmokomis, kurios didės 21,2 proc., ir investicine parama, kuri Kaimo plėtros programos formatu sumažės 15,3 proc.

„Maždaug apie 530 mln. eurų kiekvienais metais pasieks žemdirbius tiesioginių išmokų forma ir tai didesni pinigai nei ankstesnį laikotarpį. Kaimo plėtros programoje numatyta ne mažiau kaip 200 mln. eurų kiekvienais metais iki 2027-ųjų. Bendrai – 1,4 mlrd. eurų suma, kuri, pridėjus bankinius ir savus pinigus, gali pavirsti maždaug 2,3 mlrd. eurų, o tai gana ženkli suma mūsų nedidelei šaliai“, – pabrėžė G. Liaudanskas.

Pasak jo, svarbus principas tai, kad parama bus skiriama tik aktyviems ūkininkams, t. y. pasieks tuos ūkius, kurie taikys naudingą praktiką, diegs technologijas, skaitmenines programas, kas leis gerinti klimato kaitos situaciją ir daryti progresą.

Net 40 proc. ES paramos turės būti susieta su gamtos tausojimu, efektyvesniu išteklių naudojimu, didelis dėmesys skiriamas skaitmeninėms technologijoms, nes Briuselis mato jų potencialą žemės ūkio sektoriaus rodikliams gerinti.  Investicinėse priemonėse planuojamas iki 55 proc., skaitmeninimo technologijų diegimui – iki 70 proc. intensyvumas.

Naujojo laikotarpio naujovė – šalia jaunųjų ūkininkų atsirandanti sąvoka „naujasis ūkininkas“, kuris turės turėti sąsają su valdos valdytoju, būti baigęs žemės ūkio mokymus ir daugiau nei 40 m. amžiaus.

„Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo programai 2023–2027 m. laikotarpiui numatyta vidutiniškai apie 12 mln. eurų, rėmimas vyks kiekvienais metais, nes kaitų karta – aktualus klausimas. Vienas siūlymų – didinti didžiausią paramos sumą jauniesiems ūkininkams iki 100 tūkst. eurų“, – numatomus finansinius pokyčius pristatė G. Liaudanskas.

Taršos mažinimas traktoriuje ir kartu su juo

Kaip pagrindinis ūkio darbo įrankis – traktorius gali padėti įgyvendinti žaliojo kurso programą? Į šį klausimą atsakė bendrovės „DOJUS agro“ produktų vadovas Mantas Liepuonius. Pirmiausia jis atkreipė dėmesį į tai, kad traktorių sukeliama tarša pradėta mažinti dar 1996 m., kai buvo nustatytos ribos, kiek jie gali teršti aplinką.

Nuo to laiko traktoriai labai patobulėjo, nes juose buvo sumontuotos išmanios degalų įpurškimo, išmetamųjų dujų recirkuliacijos sistemos, kintamos geometrijos turbokompresoriai ir įvairūs filtrai. „Dėl inovacijų traktoriai kietųjų dalelių išmetimą sumažino iki 190 proc., azoto junginių – iki 180 proc.“, – pastebėjo specialistas. 

Kaip kitą žingsnį taršai laukuose mažinti M. Liepuonius įvardijo į traktorių įdiegtas išmanias, bet lengvai valdomas sistemas, padedančias rinkti ir analizuoti informaciją, kad tiksliai žinotume, kiek kur išpurškėme, ištręšėme, pasėjome, kad galėtume tą informaciją lengvai pasiekti ir perduoti kontroliuojančioms organizacijoms. Taip pat svarbu traktoriaus suderinamumas su skirtingais padargais, jų valdymas vienu terminalu, integruotos ryšio sistemos, leidžiančios lengvai keistis informacija, stebėti traktoriaus darbą įvairiomis sąlygomis.

„Taršai mažinti labai svarbios ir automatinės sistemos. Tad traktorius turi turėti automatinę lygiagretaus vairavimo sistemą, kad nebūtų važiuojama jau išdirbtu ar nupurkštu lauku. Prie taršos mažinimo daug prisideda ir automatinis padargo sekcijų valdymas, kintamos tręšimo normos žemėlapių palaikymas“, – vardijo specialistas,  pabrėždamas, kad į visus John Deere traktorius galima įdiegti lygiagretaus vairavimo sistemą, o standartinė įranga ji yra nuo 230 AG traktoriuose.

Beje, „John Deere“ – vienintelė žemės ūkio technikos gamintoja, turinti savo palydovų tinklą, kurį įsteigė 1997 m. Pirmąją automatinę sistemą „DOJUS agro“ mūsų šalyje pardavė 2009 metais, dabar kasmet parduodama apie 200 šių sistemų ir jos užima apie 80 proc. rinkos.

„Dirbu tiksliai ir išmaniai“ etapas

Kaip mažinti išlaidas, tačiau didinti našumą? Pasak „DOJUS agro“ tiksliosios žemdirbystės projektų vadovo Edvino Navicko, vienintelis sprendimas – iš „dirbu sunkiai“, kuo buvo pagrįstas tradicinis ūkininkavimas, pereiti į „dirbu tiksliai ir išmaniai“ etapą, kur kaštams valdyti pasitelkiamos technologijos, išlaidoms ir agronominiams sprendimas optimizuoti taikomi tiksliosios žemdirbystės elementai, našumui didinti – žemės ūkio mašinos prijungiamos prie interneto ir telemetrijos sistemų.

Kaip visa tai padeda taupyti ir tausoti aplinką, jis atskleidė konkrečiu žieminių kviečių užauginimo sąnaudų skaičiavimu. Tradiciškai ūkininkaujant 7 t/ha kviečių užauginti vidutiniškai patiriama apie 880 eurų išlaidų (darbui, sėkloms, tręšimui, priežiūrai, žemės nuomai), tad skaičiuojant vidutinėmis supirkimo kainomis pelnas iš 1 ha sudaro maždaug 240 eurų.

Vien tik pasitelkus technologijas ir duomenų analizės funkcijas, E. Navicko teigimu, pajamos paauga 50 Eur/ha. „Naudojantis automatiniu vairavimu, sekcijų valdymu, darbu kintama norma, darbų dokumentavimu, internetu, duomenų mobilumu ir nuotolinėmis paslaugomis sutaupoma 10–15 proc., o tai sudaro apie 100 eurų. Vadinasi, iš vieno hektaro dar papildomai galima uždirbti 150 Eur“, – technologijų naudą pabrėžė specialistas.

Pasak jo, taupyti ir aplinką tausoti padedančias technologijas, kurioms svarbus vaidmuo tenka žaliajame kurse, bendrovė „DOJUS agro“ siūlo ir diegia jau 10 metų. Svarbu tai, kad jų siūloma John Deere įranga (monitoriai ir antenos) yra universali, gali būti pritaikoma bet kurio gamintojo technikai. Plačias galimybes ūkių duomenų skaitmeninimui suteikia ir Operacijų centras, prie kurio nemokamai jungtis gali bet kuris žemdirbys.

Kaip traktorius ar kombainas padeda tausoti dirvožemį

Dirvožemio gyvybingumo didinimas ir jo erozijos mažinimas taikant minimalų dirbimą ar tiesioginę sėją kelia dirvožemio suslėgimo iššūkių, kurie ypač aktualūs tampa po šlapių metų. Ne vienas ūkis šią problemą sprendžia ant traktorių montuodami plačius arba sudvigubintus ratus, tačiau plotis riboja technikos transportavimo galimybes.

„Geriausias sprendimas  – vikšrinė važiuoklė. Ar verta į ją investuoti? Atsakymą pateikia didžiausios vikšrinių važiuoklių gamintojos „Camso“ atlikto tyrimo Italijoje rezultatai, kai dirbant vikšrine važiuokle ūkis gavo 7 proc. derliaus padidėjimą, kuris drėgnais metais siekė net 11 proc.

Dėl mažesnio dirvos suslėgimo vėliau buvo galima taikyti seklesnį dirbimą, tad išlaikyta geresnė dirvos struktūra. Vadinasi, vikšrinė važiuoklė gali ne tik padėti įgyvendinti žaliojo kurso tikslus, bet ir sukurti papildomą vertę – padidėjusį derlių“, – sakė M. Liepuonius, pristatydamas gamintojos „John Deere“ sprendimus – dviejų ir keturių vikšrų traktorius nuo 310 iki 620 AG.

Naujovė kompanijos pasiūloje – 8RX serijos keturių vikšrų traktoriai. Seriją sudaro 4 modeliai, kurie išsiskiria dideliu 4,6 kv. m vikšrų plotu, puikiai suderintu svorio pasiskirstymu tarp ašių, pailgintu rėmu ir sustiprintu priekiniu tiltu.

Ant javų kombainų montuojamos vikšrinės važiuoklės taip pat tausoja dirvožemį. Renkantis derliaus nuėmimo mašiną, „DOJUS agro“ produktų grupės vadovas Remigijus Rimavičius kvietė atkreipti dėmesį į tvariam ūkininkavimui svarbius sprendimus.

Tai yra automatinio vairavimo sistema, padedanti tolygiai nupjauti javus ir mažinanti važiavimų per lauką skaičių; lanksti diržinė pjaunamoji, gerai prisitaikanti prie dirvos paviršiaus; šiaudų susmulkinimo ir tolygaus paskleidimo įranga; variklio darbo režimo reguliavimo sistema, reguliuojanti sūkius transporte ir užtikrinanti maksimalią apkrovą dirbant, taip kartu mažinant ir degalų sąnaudas.

Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas ir tikslųjį ūkininkavimą užtikrinantiems sprendimams. Produktų grupės inžinierius Domantas Mozūraitis pabrėžė, kad šiuolaikiniuose kombainuose būtina ne tik tikslių derlingumo žemėlapių sudarymo, bet ir derlingumo matavimo įranga, kombaino parametrų optimizavimo galimybės, taip pat įvairios automatinės sistemos.

„Dar žaliojo kurso gairės tik dėliojamos, o kompanija „John Deere“ jau dabar keliais žingsniais priekyje. Štai, pavyzdžiui, siekiant mažinti chemijos naudojimą, šiuo metu testuojama javų kombainams skirta piktžolių ir pabirų sėklų skaldymo įranga, kuri mažintų sėklų sudygimo galimybes. Ši įranga pirmą kartą pristatyta 2019 m. „Agritechnikoje“, – vieną iš technologijų plėtros krypčių atskleidė D. Mozūraitis.

Ūkininko patirtis

Agronominį išsilavinimą turintis Kėdainių r. ūkininkas Dainius Šlaustas be automatinio vairavimo sistemos ir duomenų analizės ūkininkavimo jau neįsivaizduoja.

Pasak jo, pirmasis traktorius su automatinio vairavimo sistema atvažiavo į ūkį prieš 10 metų: investavo į šią tuo metu nemažus pinigus kainavusią įrangą pirmiausia dėl cukrinių runkelių, kad vagos būtų tiesios ir vėliau juos kasti būtų lengviau. Ūkininko žodžiais, kai nereikėjo pačiam vairuoti, galėjo susitelkti į sėją ir jos kokybę.

„Pradėję skaičiuoti, kiek sutaupėme važiavimų per lauką, degalų, laiko, kiek padarėme daugiau, įsitikinome, kad įranga reikalinga. Dabar visuose ūkio traktoriuose yra automatinio vairavimo sistemos, jie prijungti prie interneto, visi duomenys siunčiami į serverį, kombainai braižo žemėlapius.

Žiemą skiriu duomenų analizei ir sprendimų priėmimui. Paklausęs konferencijos pranešėjų susidariau nuomonę, kad žaliasis kursas ir visos tiksliosios technologijos mano ūkyje ne mada, o kasdienybė“, – sakė ūkininkas, valdantis 750 ha žemės, iš kurios 150 ha skiria cukriniams runkeliams, o 600 ha – kviečiams, rapsams ir miežiams auginti.

Ūkininkas pasakojo, kad susikurti savo paskyrą ir pradėti naudotis „John deere“ Operacijų centru paskatino kelionė į Olandiją, kur visa tai buvo pristatyta. Didžiausias iššūkis buvo įkalbinti darbuotojus atvažiavus į lauką paspausti kelis mygtukus, įvesti lauką, atliekamą darbą ir taip pradėti duomenų pildymą ir kaupimą.

„Iš pradžių duomenys buvo padriki ir netikslūs, tačiau per 6 m. įpratinome darbuotojus ir dabar jiems nekyla klausimų, kam to reikia“, – pastebėjo D. Šlaustas, pridurdamas, kad visų darbų ataskaitą jis gauna į savo telefoną.

Augalininkystės ūkyje beveik 90 proc. laukų dirbami minimaliai, prieš trejus metus pradėti tirti dirvožemiai, tad ir laukai tręšiami kintama norma pagal žemėlapius.

„Tiesą sakant, rezultatai įdomūs ir pirmais metais kintama norma tręšiau su didele baime, nes vietoj standartiškai išbarstomų 60 t trąšų reikėjo išberti tik 30 t. Galvojau, kaip galima su dvigubai mažesniu trąšų kiekiu derlių gauti, bet derlius nenukentėjo, buvo stabilus“, – patirtimi pasidalijo Kėdainių r. ūkininkas.

MŪ inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip įvertintumėte savo ūkį tvarumo požiūriu?
Orai